Trakų istorijos muziejus, įsikūręs ypatingos istorinės praeities, daugiakultūrės ir daugiatautės tolerancijos, senosios architektūros, kerinčios gamtos harmonijos apsuptame, draugiškų, talentingų ir modernaus mąstymo žmonių mieste, tęsia savo draugystę su menininkais ir tapytojais. Šia užsimezgusia bendryste siekiame parodyti ir įrodyti, kad kokybiškas, profesionalaus meninio turinio kultūrinis vyksmas įmanomas ne tik didmiesčiuose.

          „Labai džiaugiuosi galimybe savo kūrybą pristatyti Trakų Salos pilyje. Bemaž penkiolika metų, kai mano gyvenamasis ir ypač meninis pasaulis susilieja su Trakais, – čia gimė mano eilės, čia nutapyti paveikslai. Dėl to neatsitiktinai dainuojamosios poezijos albumas drauge su parodomis „Mėnulio šypsena“ kelionę tęsia Trakuose, o startuota birželio pradžioje „Neringoje – Lietuvos kultūros sostinėje 2021“, perėmusioje šį titulą iš Trakų miesto, kurio kultūros sostinės ambasadoriumi 2020 m. teko garbė man būti, – apie kultūrinį renginį kalba poetas ir dailininkas Raimondas Savickas.

           Trys menininkai, Rūta Eidukaitytė, Sigitas Kubilis ir Raimondas Savickas, susivieniję į grupę „Lakštingala rūke“, tęsia turnė po Lietuvą ir pristato dainuojamosios poezijos albumą „Mėnulio šypsena“.  Jų kelionę lydi  R. Eidukaitytės ir R. Savicko tapybos parodos.                                                                   

          „Beje, pavadinimas „Lakštingala rūke“ taip pat užgimė Trakuose šių metų vasaros pradžioje, grupei susirinkus aptarti turnė po Lietuvą eigos“, – papildo Raimondas.                                                                                                                            

          „Mėnulio šypsena“ – tai žodžiai iš vieno Raimondo Savicko eilėraščių. „Kadangi jis – tapytojas, poezija be galo vaizdinga. Nusprendėme, kad būtent taip turėtų skambėti mūsų albumo pavadinimas“, – sako Rūta Eidukaitytė.                                                                                                                                                                         

          Rūtos pažintis su muzika prasidėjo M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, kuomet muzikalumą lavino grodama fortepijonu, tuo pat metu brazdindavo ir gitara.

          „Aš nuo pat mažens mokiausi muzikos. Kelią pradėjau grodama fortepijonu, o paskui nutariau pereiti „į dailę“ ir pradėjau tapyti paveikslus. Vis dėlto muzika visada keliavo šalia – grojau gitara ir kūriau dainas. Maždaug prieš septynerius metus draugai pakvietė mane įrašyti dainą. Studijoje susipažinau su Sigitu, kuris tąkart atliko gitaros partiją“, – apie pažintį su grupės gitaristu pasakoja pašnekovė. Na, o prieš šešerius metus duetas susipažino su tapytoju ir poezijos kūrėju R. Savicku, savo jubiliejinės parodos proga pakvietusiu įrašyti dainų pagal jo jaunystės eiles. „Tada gimė mūsų pirmosios bendros dainos ir jų vis daugėjo. Šiame albume daugiausia dainų yra parašyta pagal R. Savicko žodžius, o keletą tekstų sukūriau aš pati“, – prisiminimais dalijasi Rūta.                                                                                                              „Eiles, kiek pamenu, rašiau nuo mokyklinių laikų, ne visos ir išliko. Po to užmečiau poeziją ir pasinėriau į tapybą. Rūtos sukurtos dainos pagal mano eiles ir buvo tas stimulas, kad pradėjau vėl kurti poeziją po ilgiausios pertraukos. Buvau sužavėtas Rūtos muzika ir dainavimu nuo pat pradžių ir visiškai pakerėtas, kai ji mano posmus pavertė „hitais“.  Albume „Mėnulio šypsena“ dalis dainų yra sukurtos pagal mano ankstyvas eiles, jos 1980–1982 metų („Kada nors, galbūt“, „Mocarto Requiem“, „Vakare“, „Jis nesuprato“) ir naujas – 2017–2018 metų („Rūke“, „Toks mūsų likimas“, „Mėnulio šypsena“, „Jau šitiek metų“, „Galiu aš rinktis“)“, – apie savo kūrybą ir lemtingą pažintį su Rūta pasakoja Raimondas. Trakuose bus pristatytas ir tik ką išleisto albumo „Mėnulio šypsena“ kompaktinis diskas, kuris iki šiol buvo tik internetinės formos.