{"id":1019,"date":"2021-03-03T22:47:52","date_gmt":"2021-03-03T20:47:52","guid":{"rendered":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/?page_id=1019"},"modified":"2022-10-03T08:47:41","modified_gmt":"2022-10-03T06:47:41","slug":"3d-eksponatai","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/lankytojams\/3d-eksponatai\/","title":{"rendered":"3D Exhibits"},"content":{"rendered":"
<\/use><\/svg><\/div><\/a>\"\"
3D EKSPONATAI
<\/div><\/div><\/section>

Eksponatai<\/h1>
IX-XI a. skalvi\u0173 palaidojimo indai <\/div>
          Balt\u0173 moliniai indai, kaip ir kiti archeologini\u0173 tyrim\u0173 metu randami artefaktai, yra ne tik juos gaminusi\u0173 \u017emoni\u0173 minties rezultatas, kuriems yra suteikiamas mums savaime suprantamas j\u0173 funkcionalumas, bet tai ir tam tikro laikme\u010dio visuomen\u0117s tradicij\u0173, socialini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 santyki\u0173 produktas. Vienas i\u0161 archeologijos mokslo tiksl\u0173 yra bandymas suvokti, kas slypi u\u017e aptikto artefakto formos, kokia jam buvo suteikta prasm\u0117. Nuo III a. Lietuvos laidojimo paminkluose aptinkami lipdyti puodeliai vis da\u017eniau sulaukia archeolog\u0173 bandym\u0173 paai\u0161kinti ar interpretuoti \u0161i\u0173 dirbini\u0173 paskirt\u012f kapuose, j\u0173 funkcij\u0105 laidojimo tradicijoje. Akivaizdu tai, kad \u0161i\u0173 dirbini\u0173 buvimas kapuose yra neatsitiktinis veiksmas, o s\u0105moningas to meto visuomen\u0117s noras suteikti jiems tam tikr\u0105 prasm\u0119, kuri yra glaud\u017eiai susijusi su to meto laidojimo tradicija, laidojimo apeigomis.
           Palaidojimo indai ar j\u0173 fragmentai Lietuvos kapinynuose aptinkami nuo II m. e. a. Pirmiausiai \u0161i tradicija paplito Vakar\u0173 Lietuvos kapuose su akmen\u0173 vainikais. V\u0117liau, tai yra taut\u0173 kraustymosi laikotarpiu, j\u0173 jau aptinkama Nemuno \u017eemupio, Vidurio Lietuvos kapinynuose. Puod\u0173 \u0161uki\u0173 randama Ryt\u0173 Lietuvos pilkapiuose. Tradicija mirusiuosius laidoti su indais atskiruose regionuose i\u0161silaik\u0117 net iki XVI a.
Egzistuoja bent kelios \u0161io papro\u010dio interpretacijos. Labiausiai paplitusi nuomon\u0117, jog tai simboliniai indai, skirti \u012fd\u0117ti mirusiajam maisto ar g\u0117rimo, kuriuo jis numal\u0161int\u0173 tro\u0161kul\u012f patek\u0119s \u012f mirusi\u0173j\u0173 pasaul\u012f. Tautosaka ir ra\u0161ytiniai \u0161altiniai patvirtina, jog baltai m\u0117go rengti gausias \u0161ermenis. Apeig\u0173 metu, anot \u0161altini\u0173, maistu b\u016bdavo pasidalinama ir su mirusiuoju . Tai yra kapuose randami moliniai indai grei\u010diausiai b\u016bdavo susij\u0119 su aukojamu maistu ir mirtimi. Tai yra kapuose randami indai i\u0161laik\u0117 savo funkcionalum\u0105 ir pomirtiniame gyvenime.
\u0160ioje virtualioje LIMIS parodoje pristatomi 29 moliniai puodeliai rasti Vie\u0161vil\u0117s I ir III kapinynuose (Jurbarko r. sav.). Laidojimo paminklai datuojami IX-XI a. ir yra priskiriami Nemuno \u017eemupyje gyvenusiems skalviams. Trak\u0173 istorijos muziejus keliolika met\u0173 vykd\u0117 \u0161i\u0173 kapinyn\u0173 archeologinius tyrimus. Tod\u0117l yra sukaup\u0119s \u012fdomi\u0105 ir verting\u0105 archeologin\u0119 med\u017eiag\u0105. \u0160ioje virtualioje parodoje yra pristatomi moliniai puodeliai, kurie buvo rasti i\u0161imtinai griautiniuose vaik\u0173 kapuose. Jie rasti drauge su kitomis \u012fkap\u0117mis. Pavieni\u0173 puod\u0173 \u0161uki\u0173 buvo aptikta taip pat ir degintiniuose suaugusi\u0173j\u0173 kapuose. Rasti puodeliai yra \u012fvairaus dyd\u017eio. Dalis j\u0173 apr\u016bk\u0119, gerai i\u0161degti, tad gal\u0117jo b\u016bti naudojami buityje. Kiti grei\u010diausiai gaminti paskubomis, specialiai laidojimo apeigoms. Jie prastai i\u0161degti, grubi\u0173 form\u0173 arba itin ma\u017ei (keli\u0173 centimetr\u0173 auk\u0161\u010dio), tarsi b\u016bt\u0173 simboliniai. Vaik\u0173 kapuose kaulai retai kada i\u0161lieka. Tod\u0117l apie palaidojimo ind\u0173 pad\u0117t\u012f kape galime spr\u0119sti tik i\u0161 kit\u0173 kartu su mirusiuoju rast\u0173 \u012fkapi\u0173. Sprend\u017eiant i\u0161 j\u0173 pad\u0117ties, indai da\u017eniausiai b\u016bdavo dedami vaiko galv\u016bgalyje. Keliuose kapuose buvo rasta net po kelis puodelius. Kadangi \u0161iai dienai n\u0117ra atlikti biomolekulin\u0117s maisto liekan\u0173 keramikoje tyrimai, tad belieka tik sp\u0117lioti apie \u0161iuose palaidojimo induose buvus\u012f turin\u012f.

          Besidomintiems Trak\u0173 istorijos muziejaus eksponat\u0173 3D skaitmeniniais vaizdais bei norintiems i\u0161 ar\u010diau susipa\u017einti su Vie\u0161vil\u0117s kapinynuose rastais palaidojimo indais, si\u016blome apsilankyti \u0161iuo adresu:
<\/div><\/div>VIEW<\/a>
\u0160vent\u0173j\u0173 vaizdinys tradicin\u0117je med\u017eio dro\u017eyboje<\/b><\/div>
Trak\u0173 istorijos muziejaus fonduose saugoma kelios de\u0161imtys tradicin\u0117s liaudies skulpt\u016br\u0173, sukurt\u0173 XIX a. - XX a. \u0160i 3D kolekcija reprezentuoja dal\u012f etnografijos rinkinyje saugom\u0173 savamoksli\u0173 kaimo dievdirbi\u0173 skulpt\u016br\u0173.<\/div>VIEW<\/a>
Senasis skalvi\u0173 palikimas - Vie\u0161vil\u0117s kapinynas<\/b><\/div>
\u0160iame rinkinyje pristatomi Vie\u0161vil\u0117s kapinyne, Jurbarko r. sav., Vie\u0161vil\u0117s sen. archeologini\u0173 tyrim\u0173 metu rasti radiniai. V\u0117lyvojo gele\u017eies am\u017eiaus laidojimo paminklas reprezentuoja Nemuno \u017eemupyje gyvenusi\u0173 skalvi\u0173 laidojimo papro\u010di\u0173 tradicij\u0105, \u0161\u012f paminkl\u0105 palikusios bendruomen\u0117s tarpusavio socialinius ry\u0161ius, materialin\u0119 kult\u016br\u0105, kontaktus su aplinkini\u0173 kra\u0161t\u0173 gyventojais.<\/div>VIEW<\/a><\/div><\/section>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":1108,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":[],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1019"}],"collection":[{"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1019"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1019\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2528,"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1019\/revisions\/2528"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1108"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1019"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}