Trak\u0173 Salos pilis prad\u0117ta statyti XIV a. antrojoje pus\u0117je Galv\u0117s e\u017eere, i\u0161 keli\u0173 sal\u0173 suformavus vien\u0105 didesn\u0119. Manoma, kad \u0161i\u0105 pil\u012f prad\u0117jo statyti Lietuvos didysis kunigaik\u0161tis K\u0119stutis, o baig\u0117 jo s\u016bnus Vytautas Didysis. Vietov\u0117 piliai statyti pasirinkta sud\u0117tinga \u2013 saloje, vidury e\u017eero, pelk\u0117tose \u017eem\u0117se. Atsi\u017evelgiant \u012f politin\u012f ir tarptautin\u012f kontekst\u0105, tai buvo naudinga fortifikaciniu po\u017ei\u016briu \u2013 pilis buvo apsaugota ne tik gynybini\u0173 sien\u0173, bet ir vandens, kuris supo vis\u0105 kompleks\u0105.<\/p>\n\n\n\n
I\u0161 prad\u017ei\u0173 pilis buvo statyta konventinio tipo, lotyni\u0161kosios \u201eU\u201c raid\u0117s formos kunigaik\u0161\u010di\u0173 r\u016bmai ir prie\u0161pilis, ta\u010diau antrajame etape jau pereita prie gynybin\u0117s pilies strukt\u016bros, pastatyta juosianti salos pakra\u0161t\u012f gynybin\u0117 siena su bok\u0161tais ir kontraforsais. Tarp dviej\u0173 pilies r\u016bm\u0173 korpus\u0173 pastatytas auk\u0161tas bok\u0161tas \u2013 don\u017eonas. V\u0117liausiai buvo \u012frengta fosa, ji skyr\u0117 kunigaik\u0161\u010di\u0173 r\u016bmus nuo prie\u0161pilio. Per fos\u0105 \u012frengtas pakeliamasis tiltas. Prie\u0161pilis taip pat aptvertas gynybiniais \u012ftvirtinimais \u2013 siena su bok\u0161tais, \u012frengti kazematai, \u012fvairios gyvenamosios, \u016bkin\u0117s patalpos. Teritorija \u012fgavo netaisyklingos trapecijos form\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Pilies gotikinis architekt\u016brinis stilius leid\u017eia mums g\u0117r\u0117tis \u0161i\u0173 r\u016bm\u0173 lang\u0173 puo\u0161yba, skliautuotomis lubomis, arkomis ir kitais v\u0117lyv\u0173j\u0173 viduram\u017ei\u0173 architekt\u016brai b\u016bdingais bruo\u017eais. Nors vyrauja gotikos stilius, ta\u010diau matomi ir romaninio stiliaus bruo\u017eai. R\u016bm\u0173 men\u0117s skliautuotomis lubomis, yra reprezentacin\u0117 did\u017eioji aula, langai puo\u0161ti vitra\u017eais. Trakai XV a. prad\u017eioje buvo klestintis miestas. Po 1410 m., kai Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordinas buvo sutriu\u0161kintas garsiajame \u017dalgirio m\u016b\u0161yje, Trak\u0173 Salos pilies r\u016bmai tapo Lietuvos did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio Vytauto rezidencija. Tuo metu da\u017enai buvo rengiami garsi\u0173 u\u017esienio sve\u010di\u0173 pri\u0117mimai, vyko puotos, susitikimai, taip pat buvo sprend\u017eiami svarb\u016bs valstyb\u0117s valdymo, u\u017esienio ir vidaus politikos reikalai.<\/p>\n\n\n\n
Ta\u010diau jau XVI a. pilies reik\u0161m\u0117 valstyb\u0117je sumenko, ji neteko gynybin\u0117s paskirties, prarado ir rezidencijos status\u0105. Trak\u0173 Salos pilyje tuo metu buvo \u012fkurtas kilming\u0173 asmen\u0173 kal\u0117jimas.<\/p>\n\n\n\n
\u012esiver\u017eus carinei Rusijai 1655\u20131661 m., Trak\u0173 miestas ir Salos pilis buvo stipriai suniokoti ir apgriauti. V\u0117liau pilis kur\u012f laik\u0105 ir nebuvo atstatoma. Tik XIX a., pasklidus romantizmo id\u0117joms, imta v\u0117l dom\u0117tis pili\u0173 likimu, j\u0173 praeitimi. D\u0117l to tarpukariu imti planuoti pilies atstatymo, restauravimo darbai, kurie prasid\u0117jo 1929\u20131941 m. (architektas \u2013 Janas Borovskis). Po Antrojo pasaulinio karo, 1953 m. Trak\u0173 Salos pilies restauravimas atnaujintas. 1962 m. buvo atstatyti centriniai kunigaik\u0161\u010di\u0173 r\u016bmai (architektas \u2013 Bronislovas Kr\u016bminis), v\u0117liau, 1987 m., vadovaujant architektui Stanislovui Mikulioniui, buvo baigtas restauruoti prie\u0161pilis.<\/p>\n\n\n\n
\u0160i paroda kvie\u010dia susipa\u017einti su Lietuvos ir u\u017esienio dailinink\u0173 darbuose atvaizduotais \u012fvairiais Trak\u0173 Salos pilies gyvavimo etapais: nuo garsi\u0173 i\u0161did\u017ei\u0173, romantizuot\u0173 istorijos tarpsni\u0173, virtimo griuv\u0117siais ir atgimimo naujai, puikiai \u017einomos ir vis\u0173 mielai lankomos kult\u016brin\u0117s, istorin\u0117s vietos, b\u016b\u010diai. Pilies sen\u0173j\u0173 griuv\u0117si\u0173 didyb\u0117 n\u0117 kiek ne ma\u017eiau nei archeologus, istorikus, domino menininkus, kurie, \u012fkv\u0117pti jos dvasios, suk\u016br\u0117 nesuskai\u010diuojamas gausybes nuostabi\u0173 k\u016brini\u0173, unikalios, vienetin\u0117s tapybos, nedideli\u0173 \u201eemisij\u0173\u201c grafikos ir, \u017einoma, gausiau tira\u017euot\u0173 atspaud\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Steb\u0117dami ir analizuodami dailinink\u0173 paveikslus, galime matyti Trak\u0173 Salos pilies praeit\u012f ir dabart\u012f. Kvie\u010diame kartu su k\u016br\u0117jais ar net j\u0173 akimis pa\u017evelgti, kaip keit\u0117si pilies kont\u016brai, kaip jos griuv\u0117siai v\u0117l tapo pilimi su bok\u0161tais, tiltu, prie\u0161piliu, gynybine siena ir kitais pilims b\u016bdingais architekt\u016bros elementais.<\/p>\n\n\n\n
\u0160ioje parodoje eksponuojami garsi\u0173 ir \u017einom\u0173 nesenos praeities dailinink\u0173 \u2013 Adomo Varno, Vytauto Mackevi\u010diaus \u2013 darbai. Taip pat supa\u017eindiname su Albino Petro Purio, Vytauto Gabri\u016bno, Juozo Algirdo Pilipavi\u010diaus, Vytauto Varankos, E. Tamulio, A. Ma\u010diulai\u010dio, P. Cevegmid (Mongolija), Deimant\u0117s \u010cesnait\u0117s, Povilo Radavi\u010diaus paveikslais. Parodoje matysite ir ne\u017einom\u0173 autori\u0173 darbus: akvareles, aliejin\u0119 tapyb\u0105, pie\u0161inius, grafik\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Visus juos sieja gana romanti\u0161kas po\u017ei\u016bris \u012f Trak\u0173 Salos pilies peiza\u017e\u0105, svajingumo aureol\u0117 suteikiama net griuv\u0117si\u0173 vaizdavimui. \u201eDekadentin\u012f\u201c pilies griuv\u0117si\u0173 laik\u0105 itin m\u0117go XIX a. tapytojai, kai skleid\u0117si romantizmo dvasia ir prad\u0117ta ie\u0161koti tautin\u0117s savasties, atsigr\u0119\u017eta \u012f \u0161alies istorij\u0105, jos sustiprint\u0105 reik\u0161minim\u0105, idealizavim\u0105, auk\u0161tinim\u0105. Rekonstruotos pilies vaizdavimas taip pat da\u017enai pateikiamas panaudojant romantizmo epochai b\u016bding\u0173 bruo\u017e\u0173: vyrauja spalvingumas, dinami\u0161kumas, gamtos motyvai, sudvasinama istorija. Taip pat matysite ir \u0161iuolaikin\u0117s dail\u0117s paveiksl\u0173, kurie i\u0161siskiria \u201eaktyviu\u201c spalviniu koloritu, ai\u0161kiomis linijomis, grie\u017etomis formomis. <\/p>\n\n\n\n
Kvie\u010diame \u012f kelion\u0119 i\u0161 praeities \u012f dabart\u012f kartu su XIX a.\u2013XXI a. dailininkais, kurie buvo neabejingi Trak\u0173 Salos pilies gro\u017eiui, jos didybei, akumuliuodami savosios epochos tikrov\u0119, naudodami jiems artimas vaizduojam\u0105sias priemones, pilies i\u0161gyventus i\u0161bandymus, laikme\u010di\u0173 paliktus p\u0117dsakus perteik\u0117 savo darbuose. Galime \u017eav\u0117tis paveikslais, taip steb\u0117dami m\u016bs\u0173 istorijos kait\u0105.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Trak\u0173 Salos pilis prad\u0117ta statyti XIV a. antrojoje pus\u0117je Galv\u0117s e\u017eere, i\u0161 keli\u0173 sal\u0173 suformavus vien\u0105 didesn\u0119. Manoma, kad \u0161i\u0105 pil\u012f prad\u0117jo statyti Lietuvos didysis kunigaik\u0161tis K\u0119stutis, o baig\u0117 jo s\u016bnus Vytautas Didysis. Vietov\u0117 piliai statyti pasirinkta sud\u0117tinga \u2013 saloje, vidury e\u017eero, pelk\u0117tose \u017eem\u0117se. Atsi\u017evelgiant \u012f politin\u012f ir tarptautin\u012f kontekst\u0105, tai buvo naudinga fortifikaciniu po\u017ei\u016briu […]<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":3132,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[33],"tags":[],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3131"}],"collection":[{"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3131"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3131\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3135,"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3131\/revisions\/3135"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3132"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3131"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3131"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3131"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}