XIV a. pabaigos \u2013 XVI a. prad\u017eios laidosena Lietuvoje i\u0161tirta santykinai geriau, nei ankstesnio laikotarpio (XIII \u2013 XIV a.) laidojimo paminklai. Po krik\u0161\u010dionyb\u0117s \u012fvedimo Lietuvoje 1387 m. ir vakarin\u0117s jos dalies \u2013 \u017demaitijos - krik\u0161to 1413 m. kur\u012f laik\u0105 dar gyvavo, palaipsniui nyko XIII-XIV a. b\u016bdingas biritualizmas, kai greta koegzistavo kremacijos (mirusi\u0173j\u0173 deginimo) ir inhumacijos (mirusi\u0173j\u0173 laidojimo u\u017ekasant \u012f \u017eem\u0119) papro\u010diai.<\/p>\n\n\n\n
Dabartin\u0117s Lietuvos teritorijoje yra i\u0161tirta keliasde\u0161imt kapinyn\u0173, kuriuose yra XIV a. pabaigos \u2013 XVI a. prad\u017eios kap\u0173, ta\u010diau tik dalis kapinyn\u0173 yra b\u016btent tokios gana siauros chronologijos. Didesn\u0117 dalis senkapi\u0173 buvo naudojami ilg\u0105 laik\u0105, kai kurie nuo XIII-XIV a., o dar daugiau - iki XVII ar XVIII a. Tokiuose kapinynuose XIV a. pabaigos \u2013 XV a. \/ XV a. prad\u017eios palaidojimai sudaro tik dal\u012f vis\u0173 kap\u0173. Didel\u0117 dalis ankstyvesni\u0173 kap\u0173 ilg\u0105 laik\u0105 naudotose kapinynuose buvo suardyti, \u012frengiant v\u0117lyvesnius kapus.<\/p>\n\n\n\n
Daugelis tyrin\u0117toj\u0173 laikosi pirmosios teorijos ir vertina savitus, da\u017enai labai tolimus nuo krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173j\u0173 laidojimo tradicij\u0173 XIV a. pab. \u2013 XVI a. pr. Lietuvos gyventoj\u0173 laidojimo papro\u010dius v\u0117luojan\u010dios christianizacijos ir ilgai i\u0161likusi\u0173 sen\u0173j\u0173 balti\u0161k\u0173 tik\u0117jim\u0173 (vadinam\u0173 pagoni\u0161kais) atspind\u017eiu. Anot j\u0173, po krik\u0161to 1387 m. Lietuvoje laidojimo papro\u010di\u0173 kaita vyko laipsni\u0161kai, o \u012fvair\u016bs laidojimo tradicij\u0173 aspektai (gausios \u012fkap\u0117s, kur\u012f laik\u0105 pastebimas inhumacijos ir kremacijos papro\u010di\u0173 koegzistavimas ir kt.) patvirtina \u0161\u012f teigin\u012f. Konceptualiausiai pagonyb\u0117s relikt\u0173 gyvybingum\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161kojo laikotarpio laidosenos tradicijose Lietuvoje yra pagrind\u0119s Vytautas Urbanavi\u010dius. I\u0161analizav\u0119s gausi\u0173 tyrim\u0173 med\u017eiag\u0105, sugretin\u0119s j\u0105 su ra\u0161ytini\u0173 \u0161altini\u0173 duomenimis, jis pri\u0117jo i\u0161vados, jog per\u0117jimo nuo mirusi\u0173j\u0173 kremacijos prie inhumacijos proceso buvo laipsni\u0161kas, \u201epirmiausia gyventojai buvo priversti atsisakyti t\u0173 sen\u0173j\u0173 laidojimo papro\u010di\u0173, kurie labiausiai buvo pastebimi ir labiausiai krito \u012f akis. Vis\u0173 pirma \u2013 tai mirusi\u0173j\u0173 deginimas\u201c. Taip pat V. Urbanavi\u010dius atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f spart\u0173 laidosenos papro\u010di\u0173 pana\u0161\u0117jim\u0105 visoje Lietuvos teritorijoje, regionini\u0173 skirtum\u0173 nykim\u0105, ir siejo \u0161iuos poky\u010dius su bendrais materialin\u0117s kult\u016bros poky\u010diais, miest\u0173 \u012ftakos i\u0161augimu, tampresniais ry\u0161iais su kitais kra\u0161tais.<\/a><\/p>\n\n\n\n Grie\u017etas pirmosios, \u201ev\u0117luojan\u010dios christianizacijos\u201c teorijos kritikas ir alternatyvios, \u201espar\u010dios christianizacijos\u201c teorijos grind\u0117jas yra Eugenijus Svetikas. Anot jo, XIV a. pab. \u2013 XV a. Lietuvos ir kaimynini\u0173 kra\u0161t\u0173 archeologin\u0117je med\u017eiagoje nerasta joki\u0173 pagonyb\u0119 liudijan\u010di\u0173 daikt\u0173 ar tariam\u0173 simboli\u0173, o gaus\u016bs radiniai su krik\u0161\u010dioni\u0161kais simboliais parodo universali\u0105 kataliki\u0161kosios kult\u016bros recepcij\u0105 etnin\u0117je Lietuvoje ir \u017demaitijoje.<\/p>\n\n\n\n \u0160iame straipsnyje, remdamiesi konkre\u010di\u0173 kapinyn\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, pabandysime atskleisti XIV a. pabaigos \u2013 XVI a. prad\u017eios laidosenos Lietuvoje vaizd\u0105. Detaliau atskleisime jos ypatumus, remdamiesi dviej\u0173 Piet\u0173 Lietuvoje esan\u010di\u0173 \u0161io straipsnio autoriaus vadovaut\u0173 archeologini\u0173 ekspedicij\u0173 metu tirt\u0173 senkapi\u0173 \u2013 Jurgioni\u0173 (Trak\u0173 r.) ir Pa\u016bdroni\u0173 (\u0160al\u010dinink\u0173 r.) pavyzd\u017eiu. 2010 m. Jurgioni\u0173 kapinyno tyrimams vadovavo \u0161io straipsnio autorius dr. Manvydas Vitk\u016bnas ir prof. dr. Ilona Va\u0161evi\u010di\u016bt\u0117. Nuo 2011 m. t\u0119siamiems tyrimams vadovauja M. Vitk\u016bnas. Tyrim\u0173 radiniai perduoti Trak\u0173 istorijos muziejui, antropologine med\u017eiaga \u2013 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui, pauk\u0161\u010di\u0173 kaulai \u2013 Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui.<\/p>\n\n\n\n Jurgioni\u0173 kapinynas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Nuo 2010 m. buvo prad\u0117ti archeologiniai tyrimai Jurgioni\u0173 kapinyno (Trak\u0173 raj., Auk\u0161tadvario sen.) teritorijoje. Kapinynas yra kalvel\u0117je ir u\u017eima daugma\u017e 100x70 metr\u0173 plot\u0105. \u0160i kalvel\u0117 yra bene auk\u0161\u010diausia \u0161ioje vietov\u0117je, nors ry\u0161kai ir nei\u0161siskiria i\u0161 gretim\u0173 kalv\u0173. Anks\u010diau kalvel\u0117 buvo ariama, tod\u0117l didel\u0117 kap\u0173 dalis yra apardyta arba sunaikinta.<\/p>\n\n\n\n \u012edomu, kad kapinynas yra 400 \u2013 100 metr\u0173 atstumu nuo dar dviej\u0173 \u0161iuo metu veikian\u010di\u0173 kaimo kapini\u0173, esan\u010di\u0173 \u012f \u0161iaur\u0119 ir \u012f pietus nuo kapinyno. Trys laidojimo vietos, esan\u010dios vyraujan\u010diose apylinki\u0173 kalvose, sudaro tarsi nekropoli\u0173 grandin\u0119.<\/p>\n\n\n\n Jurgioni\u0173 senkapis fiksuotas 1935 m. Vietos \u017emon\u0117s senkap\u012f iki \u0161iol vadina \u201ePranc\u016bzkapiais\u201c \u2013 Lietuvoje gana da\u017enai senosios laidojimo vietos kaimo gyventoj\u0173 \u017eodin\u0117je tradicijoje buvo siejamos su XVII-XIX a. istoriniais \u012fvykiais, \u012fvairi\u0173 kariuomeni\u0173 (tarp j\u0173 \u2013 Lietuvos, \u0160vedijos, Pranc\u016bzijos, Rusijos) kariuomeni\u0173 veiksmais Lietuvos teritorijoje, nors i\u0161 ties\u0173 laidojimo paminklai buvo kur kas senesni ir su min\u0117tomis kariuomen\u0117mis netur\u0117jo nieko bendro.<\/p>\n\n\n\n 2010 m. buvo prad\u0117ti Jurgioni\u0173 senkapio archeologiniai tyrin\u0117jimai, kurie t\u0119sti 2011, 2013 ir 2014 m. I\u0161 viso per keturis tyrim\u0173 sezonus Jurgioni\u0173 kapinyne i\u0161tirtos penkios perkasos. Bendras tyrim\u0173 plotas \u2013 456,5 m.\u00b2 Aptikti 54 kapai (tarp j\u0173 du \u2013 grupiniai).<\/p>\n\n\n\n Kapinyne vyrauja palaidojimai, kuriuose mirusieji orientuoti galv\u016bgaliu \u012f pietry\u010dius (1 pav.). Vienu atveju (kapas Nr. 11) laidojimo krypties nustatyti nepavyko \u2013 palaikai kape gul\u0117jo ne antropologine tvarka.<\/p>\n\n\n\n Mirusieji laidoti paguldyti ant nugaros, rankos d\u0117tos \u012fvairiai. Daugelyje kap\u0173 neaptikta karsto p\u0117dsak\u0173. Tik keliuose kapuose aptikti labai sunykusi\u0173 skobtini\u0173 karst\u0173 liku\u010diai.<\/p>\n\n\n\n Daugelyje kap\u0173 palaidota po vien\u0105 mirus\u012fj\u012f. Rasti tik du grupiniai kapai. Kape Nr. 30 palaidota 35-40 met\u0173 am\u017eiaus moteris ir 18 m\u0117n. \u00b1 8 m\u0117n. am\u017eiaus vaikas. Kape Nr. 51 aptikti net \u0161e\u0161i\u0173 individ\u0173 palaik\u0173 fragmentai, ta\u010diau ai\u0161kiai vienalaikiai yra tik dviej\u0173 mirusi\u0173j\u0173 palaidojimai. Tiedu mirusieji buvo palaidoti vienas vir\u0161 kito, o kasant duob\u0119 kapui suardyti dar vieno ar dviej\u0173 asmen\u0173 palaidojimai. V\u0117liau dalis kapo suardyta, \u0161ioje vietoje u\u017ekasant ariamame lauke surinktus kaulus.<\/p>\n\n\n\n Ankstyvesni\u0173 kap\u0173 suardym\u0173, kasant kapo duobes v\u0117lesniems palaidojimams, rasta ir daugiau. Akivaizd\u017eiausias pavyzdys \u2013 kapas Nr. 41, kuriame buvo palaidota vyresn\u0117 nei 30 met\u0173 am\u017eiaus moteris. Jos kapas visi\u0161kai suardytas, kasant kapo duob\u0119 kape Nr. 40 palaidotam 40-45 met\u0173 am\u017eiaus vyrui.<\/p>\n\n\n\n Osteologin\u0117 med\u017eiaga perduota Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedrai. <\/strong>Da\u017eniausiai antropologini\u0173 tyrim\u0173 metu fiksuota patologija \u2013 anemija. Taip pat nustatyti osteochondroz\u0117s, osteoartroz\u0117s, spondinioartroz\u0117s, osteofitoz\u0117s, periostito, hiperostoz\u0117s, osteomos (nepiktybini\u0173 navik\u0173) atvejai, taip pat tarpslankstelini\u0173 disk\u0173 i\u0161var\u017eos d\u0117l didelio fizinio kr\u016bvio, staigios traumos ir pan. Kape Nr. 48 palaidoto 16-18 met\u0173 am\u017eiaus paauglio kaukol\u0117je fiksuotu meningito p\u0117dsakai.<\/p>\n\n\n\n Traum\u0173 p\u0117dsak\u0173 n\u0117ra daug. Kape Nr. 20, 40-45 met\u0173 am\u017eiaus moters palaikuose fiksuoti kair\u0117s rankos stipinkaulio l\u016b\u017eio ir tos pa\u010dios rankos rie\u0161o potrauminio artrito p\u0117dsakai. Kape Nr. 51B, 40-45 met\u0173 moters palaikuose fiksuotas sugij\u0119s delnakaulio l\u016b\u017eis. Pasitaik\u0117 ir kit\u0173 smulki\u0173 traum\u0173 p\u0117dsak\u0173.<\/p>\n\n\n\n Net apie 80 proc. Jurgioni\u0173 kapinyno kap\u0173 buvo su \u012fkap\u0117mis, kuri\u0173 kapuose randama nuo vienos iki keliolikos. Bene da\u017eniausia ir vyr\u0173, ir moter\u0173 kapams b\u016bdinga \u012fkap\u0117 \u2013 peilis. Vyr\u0173 kapams b\u016bdingi skustuvai, skiltuvai su titnagu, akmeniniai gal\u0105stuvai, gele\u017ein\u0117s bei \u017ealvarin\u0117s dir\u017e\u0173 sagtys, grandys (2 pav.). Re\u010diau vyr\u0173 kapuose randami papuo\u0161alai \u2013 \u017eiedai, seg\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Moter\u0173 kapams b\u016bdingi peiliai, adatos, ylos, \u017eiedai (da\u017eniausiai \u2013 u\u017ekeistais galais, praplatinta arba pinta priekine dalimi), antsmilkiniai, auskarai, verpstukai (moliniai, \u0161iferiniai, raginiai). Rasta keletas pasagini\u0173 bei a\u017e\u016brini\u0173 segi\u0173, bet visi\u0161kai neaptikta didelei daliai kit\u0173 vienalaiki\u0173 Lietuvos kapinyn\u0173 b\u016bding\u0173 apskrit\u0173 plok\u0161tini\u0173 segi\u0173.<\/p>\n\n\n\n Kai kurie kapai turtingi. Pavyzd\u017eiui, kape Nr. 24 palaidota 20-25 met\u0173 moteris. \u012ekap\u0117s \u2013 du daugiakaroliai antsmilkiniai (vienas su 20 karoliuk\u0173 ant lankelio, kitas i\u0161lik\u0119s fragmenti\u0161kai), \u017eiedinis auskaras (\u017ealvarinis, u\u017ekeistais galais), a\u017e\u016brin\u0117 seg\u0117 (rato formos, su devyniais stipinais, identi\u0161ka rastai prie Kernav\u0117s senosios ba\u017eny\u010dios tirtame XV \u2013 XVIII a. datuojamame kapinyne), trys \u017eiedai (pirmasis \u017eiedas \u017ealvarinis, juostinis, u\u017edaru lankeli su dviem jame \u012fspaustomis linijomis; antrasis \u017eiedas \u017ealvarinis, juostinis, neu\u017edaru lankeliu, kuriame \u012fspaustos dvi i\u0161ilgin\u0117s linijos, tarp kuri\u0173 yra sud\u0117tingas ornamentas \u2013 rombai su kry\u017eeliais; tre\u010diais \u017eiedas signetinis, su prie lankelio prilituota geltono metalo (paauksuota ?) plok\u0161tele; \u017eiedo lankelio galai u\u017ekeisti; plok\u0161tel\u0117 puo\u0161ta sud\u0117tingu ornamentu \u2013 du kry\u017eiumi persipinantys ovalai, kuri\u0173 centre yra akut\u0117, nuo jos atsi\u0161akoja keturios kry\u017emos), peilis ir keramikos \u0161uk\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Taip pat keliuose turtingesniuose kapuose rasti odini\u0173 pinigini\u0173 liku\u010diai su \u017ealvariniais apkalais. Vos trijuose kapuose rasta monet\u0173 (Lietuvos did\u017ei\u0173j\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173 Vytauto, Kazimiero, Aleksandro denarai), taip pat viena moneta aptikta atsitiktinai.<\/p>\n\n\n\n Dalyje kap\u0173 rasta keramikos \u2013 sveiki arba dalinai i\u0161lik\u0119 puodai, arba pavien\u0117s keramikos \u0161uk\u0117s. Bent dalyje palaidojim\u0173 atvej\u0173 puodai buvo sudau\u017eyti, o j\u0173 \u0161uk\u0117s sud\u0117tos \u012f kap\u0105 (da\u017eniausiai \u2013 tarp koj\u0173 arba \u0161alia galvos). Keramika, d\u0117ta \u012f kapus, buvo gaminama specialiai laidojimo apeigoms, anks\u010diau nenaudota buityje, silpnai i\u0161degta.<\/p>\n\n\n\n Pastebima, kad kai kuriuose kapuose \u012fd\u0117tos \u012fkap\u0117s, kurios veikiausiai nebuvo ne\u0161iojamos velioniui gyvam esant, bet \u012fd\u0117tos \u012f kap\u0105 kaip atsisveikinimo dovanos. Visi\u0161kai ne antropologin\u0117je vietoje (ne \u0161alia smilkini\u0173, bet netoli galv\u016bgalio) 40-45 met\u0173 am\u017eiaus vyro kape Nr. 40 \u012fd\u0117ta vyrams neb\u016bdinga \u012fkap\u0117 - \u017ealvarinis antsmilkinis arba auskaras. Dvigubame moters ir vaiko kape Nr. 30 prie vaiko kaukol\u0117s buvo \u012fd\u0117tas \u017ealvarinis \u017evangutis. Jis taip pat \u012f kap\u0105 veikiausiai pakliuvo kaip atsisveikinimo dovana.<\/p>\n\n\n\n Tarp \u012fdomesni\u0173 radini\u0173 pamin\u0117tini \u0161iferinis verpstukas (importas i\u0161 dabartin\u0117s Ukrainos teritorijos), \u012ftveriamas str\u0117l\u0117s antgalis bei dar vieno antgalio dalis. I\u0161skirtinis radinys \u2013 atsitiktinai rastas lietas alavinis a\u017e\u016brinis kabutis, puo\u0161tas zoomorfiniais motyvais \u2013 i\u0161 keturi\u0173 \u017eal\u010di\u0173 sudaryta svastika.<\/p>\n\n\n\n Gan\u0117tinai nema\u017e\u0105 Jurgioni\u0173 kapinyne palaidot\u0173 kap\u0173 dal\u012f sudaro kapai su ginklais. Da\u017eniausias ginkluot\u0117s kompleksas \u2013 ietis, kirvis ir peilis (2 pav.). \u0160io straipsnio autoriaus nuomone, neverta laikytis grie\u017eto peili\u0173 skirstymo \u012f buitinius ir kovos vien pagal gele\u017et\u0117s ar bendr\u0105 peilio ilg\u012f. Artimojoje kovoje, kritin\u0117je situacijoje (prie\u0161ui i\u0161mu\u0161us i\u0161 rank\u0173 kit\u0105 ginkl\u0105), arba pribaigiant \u012fveikt\u0105 prie\u0161\u0105 peilis net ir su 10 cm ilgio gele\u017ete gali b\u016bti panaudotas kovai. Tas pat pasakytina ir apie kirvius \u2013 kaip ir peiliai, daugelis j\u0173 vertinti kaip universal\u016bs daiktai \u2013 darbo \u012frankiai ir ginklai.<\/p>\n\n\n\n Kape Nr. 16 palaidotas 45-50 met\u0173 vyras. \u012ekap\u0117s \u2013 odinis kap\u0161elis su \u017ealvariniais apkalais, dir\u017eo sagtis, peilis, skustuvas, skiltuvas su titnagu, pentinas, kalavijas bei nuo jo tvirtinimo prie dir\u017eo sistemos likusi sagtel\u0117 ir dvi grandys (3 pav.). Kalavijas gele\u017einis, su \u017ealvarine buo\u017eele, 111,5 cm ilgio.<\/p>\n\n\n\n \u012edomus kario kapas Nr. 11, kuriame jaunas, 18 \u2013 19 met\u0173 am\u017eiaus vyras palaidotas su ietimi, kirviu, dviem pentinais ir neai\u0161kiu gele\u017einiu dirbiniu. Palaikai buvo ne anatomin\u0117je pad\u0117tyje, ta\u010diau tai n\u0117ra suardytas kapas. Kaulai gul\u0117jo labai kompakti\u0161kai, tyrim\u0173 metu buvo surinktas visas skeletas. Galb\u016bt tai yra kario perlaidojimas, arba jo palaikai i\u0161 tolimo \u017eygio jau suir\u0119 buvo pargabenti, tarkime, mai\u0161e ar d\u0117\u017e\u0117je bei palaidoti gimtajame kra\u0161te?<\/p>\n\n\n\n Kapinyne rasta viduram\u017ei\u0173 laikotarpio laidojimo paminklams ne\u012fprastai daug pentin\u0173. Kapuose Nr. 2 ir Nr. 16 aptikta po vien\u0105 pentin\u0105, kape Nr. 11 \u2013 net du pentinai. Be to, dar vienas pentinas, sp\u0117jama pentino dalis, o taip pat miniati\u016brin\u0117 balnakilp\u0117 i\u0161 suardyt\u0173 kap\u0173 aptiktos atsitiktinai. Tokios didel\u0117s pentin\u0173 koncentracijos jokiame kitame XIV a. pabaigos \u2013 XVI a. prad\u017eios viduram\u017ei\u0173 Lietuvos kapinyne n\u0117ra \u017einoma.<\/p>\n\n\n\n \u012edomu ir tai, kad dvejuose kapuose rasta arklio dant\u0173. Kape Nr. 35, 35-40 met\u0173 am\u017eiaus vyro kape po kairiuoju dubenkauliu rasti du arklio dantys. Tik\u0117tina, kad tai raitelio simbolis. Ne ma\u017eiau \u012fdomus yra kapas Nr. 35 \u2013 jame, remiantis antropologini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, palaidota 35-40 met\u0173 am\u017eiaus moteris. Lyt\u012f patvirtint\u0173 ir kair\u0117je kaukol\u0117s pus\u0117je rastas \u017ealvarinis klaustuko formos apkaust\u0105s. Ta\u010diau tarp blauzdikauliu rasta vyr\u0173 kapams b\u016bdinga \u012fkap\u0117 \u2013 skiltuvas, o taip pat \u2013 arklio dantis.<\/p>\n\n\n\n Trylikoje kap\u0173 rasta pauk\u0161\u010di\u0173 kaul\u0173. Jie aptinkami \u0161alia galvos, tarp koj\u0173 arba koj\u016bgalyje. Atlikta rast\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 kaul\u0173 paleoornitologin\u0117 analiz\u0117. Siekta nustatyti ne tik pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161in\u0119 sud\u0117t\u012f, bet ir lyt\u012f. Daugeliu atvej\u0173 \u012f kapus buvo dedami namini\u0173 vi\u0161t\u0173 kaulai (visas pauk\u0161tis arba jo dalis), ta\u010diau vienu atveju tame pa\u010diame kape rasti ir vi\u0161tos, ir \u017e\u0105sies kaulai. Pagal taisykling\u0105 blauzdikaulio kirtimo linij\u0105 galima spr\u0119sti, kad \u012f kap\u0105 \u012fd\u0117ta \u017e\u0105sies koja. Pasteb\u0117ta tendencija, kad \u012f vyr\u0173 kapus buvo dedami gaid\u017eiai, o \u012f moter\u0173 \u2013 vi\u0161tos.<\/p>\n\n\n\n \u012edomu, kad Jurgioni\u0173 kapinyne aptikta ir pavieni\u0173 apdegusi\u0173, apsilyd\u017eiusi\u0173 metalini\u0173 \u012fkapi\u0173. \u0160iuo metu sunku pasakyti, ar \u0161ie artefaktai yra i\u0161 kapinyno teritorijoje gal\u0117jusi\u0173 b\u016bti viduram\u017ei\u0173 laikotarpio degintini\u0173 kap\u0173, ar netgi i\u0161 dar ankstyvesni\u0173, gele\u017eies am\u017eiumi datuojam\u0173 pilkapi\u0173. 1935 m. dokumentuose minimi vienas ar du pilkapiai, buv\u0119 kalvos \u0161laite. Archeologo Broniaus Dakanio manymu, kalvel\u0117je gal\u0117jo b\u016bti arimo metu sunaikinti pilkapiai, o II t\u016bkstm. viduryje \u010dia \u012frengtas senkapis. Degintini\u0173 kap\u0173 ar jiems priskirtin\u0173 pavieni\u0173 kaul\u0173 fragment\u0173 nepavyko rasti. Ta\u010diau kai kurie ai\u0161kiai ugnyje pabuvoj\u0119 radiniai leid\u017eia sp\u0117ti, jog kapinyno teritorijoje arba artimiausioje aplinkoje gal\u0117jo b\u016bti ir viduram\u017ei\u0173 laikotarpio degintini\u0173 kap\u0173 arba apeigin\u0117s lau\u017eaviet\u0117s, visi\u0161kai sunaikintos v\u0117lesniais laikais \u0161ioje vietoje dirbant \u017eem\u0119, ariant laukus. Tik\u0117tina, kad t\u0119siant Jurgioni\u0173 kapinyno tyrimus, bus surinkta daugiau informacijos ir apie galimai \u010dia buvusius degintinius kapus arba su ugnimi susijusias jo teritorijoje vykusias apeigas.<\/p>\n\n\n\n Pa\u016bdroni\u0173 kapinynas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Beveik 80 km \u012f rytus nuo Jurgioni\u0173 kapinyno, prie pat Lietuvos Respublikos valstyb\u0117s sienos su Baltarusijos Respublika, \u0160al\u010dinink\u0173 rajono Turgeli\u0173 seni\u016bnijoje 2012 m. prad\u0117tas tyrin\u0117ti XIV \u2013 XV a. datuojamas Pa\u016bdroni\u0173 kapinynas.<\/p>\n\n\n\n Kapinyno teritorijoje bei artimiausioje aplinkoje 2012 \u2013 2013 m. i\u0161tirtas 271,54 m\u00b2 plotas (septynios perkasos). Kapinyne aptikti 38 griautinai kapai (4 pav.), taip pat rasta pavieni\u0173 kaul\u0173 bei j\u0173 sankaup\u0173 i\u0161 suardyt\u0173 kap\u0173.<\/p>\n\n\n\n Daugelis kap\u0173 buvo rasti 40-60 cm gylyje. Giliausias kapas (Nr. 19) atidengtas 75 cm gylyje. Visi mirusieji buvo palaidoti paguldyti ant nugaros, i\u0161tiestomis kojomis. Absoliuti dauguma mirusi\u0173j\u0173 (37 i\u0161 38) buvo palaidoti galva \u012f vakarus ir \u0161iaur\u0117s vakarus, 230-320\u00b0 kryptimi. Tik kape Nr. 30 mirusioji buvo palaidota visi\u0161kai prie\u0161inga kitiems kapams kryptimi - galva \u012f pietus<\/p>\n\n\n\n Daugelyje kap\u0173 aptikti mirusi\u0173j\u0173 palaikai d\u0117l grunto savybi\u0173 buvo labai sunyk\u0119. Tik dvejuose kapuose (Nr. 1 ir Nr. 38) pasteb\u0117ti skobtini\u0173 karst\u0173 p\u0117dsakai.<\/p>\n\n\n\n \u012ekapi\u0173 rasta 23 i\u0161 38 kap\u0173. Kap\u0173 su \u012fkap\u0117mis dalis \u2013 60 proc. \u012ekapi\u0173 skai\u010dius viename kape \u012fvairavo nuo 1 iki 8. Da\u017eniausiai pasitaikanti \u012fkap\u0117 \u2013 peilis (14 kap\u0173 rasta po vien\u0105, viename kape \u2013 du peiliai). Peiliai b\u016bdingi ir vyr\u0173, ir moter\u0173 kapams.<\/p>\n\n\n\n Dalis mirusi\u0173j\u0173 buvo susijuos\u0119 dir\u017eais, nuo kuri\u0173 liko gele\u017ein\u0117s arba \u017ealvarin\u0117s sagtys ir grandys. Absoliuti dauguma dir\u017e\u0173 detali\u0173 rastos vyr\u0173 kapuose. Tai liudija, jog dir\u017eas buvo vyro kostiumo dalis, o moterys veikiausiai juosdavosi austin\u0117mis juostomis.<\/p>\n\n\n\n Papuo\u0161alai b\u016bdingi beveik i\u0161imtinai vien tik moter\u0173 kapams (5 pav.). Penkiuose kapuose rasta nuo vieno iki trij\u0173 \u017eied\u0173. Kape Nr. 10 buvo palaidota 35-40 met\u0173 am\u017eiaus moteris su \u012fkap\u0117mis - \u017ealvariniu kabu\u010diu ir \u017ealvarniu \u017eiedu pinta priekine dalimi.Kape Nr. 13 buvo palaidota 40-45 met\u0173 am\u017eiaus moteris, kurios \u012fkap\u0117s: moneta - sidabrinis denaras (LDK, Kazimieras Jogailaitis, 1440-1492), trys \u017ealvarinis juostiniai \u017eiedai, gele\u017einis peilis, gele\u017ein\u0117 grandis. Kape Nr. 30 buvo palaidota vyresn\u0117 nei 50 met\u0173 am\u017eiaus moteris, kuri \u012f am\u017einybe i\u0161keliavo su trimis papuo\u0161alais: stambiu \u017ealvariniu juostiniu \u017eiedu neu\u017edaru lankeliu, \u017ealvariniu juostiniu \u017eiedu, fragmenti\u0161kai i\u0161likusiu \u017ealvariniu auskaru.<\/p>\n\n\n\n Kape Nr. 21 buvo palaidota 40-45 met\u0173 am\u017eiaus moteris. Po mirusiosios galva, pakau\u0161io srityje buvo pad\u0117tos trys apskritos plok\u0161tin\u0117s seg\u0117s, sud\u0117tos viena ant kitos ir suvyniotos \u012f audin\u012f (jo p\u0117dsakai yra lik\u0119 vienos seg\u0117s pavir\u0161iuje). Seg\u0117s datuojamos XIV a. antr\u0105ja puse \u2013 XV a. pirm\u0105ja puse. Ant vir\u0161uje buvusios seg\u0117s dar buvo pad\u0117ti du smulk\u016bs stiklo karoliukai. Ant kair\u0117s rankos did\u017eiojo pir\u0161to buvo u\u017emauti du \u017eiedai. Auk\u0161\u010diau buvo u\u017emautas \u017ealvarinis juostinis \u017eiedas, \u017eemiau - \u017ealvarinis \u017eiedas pinta priekine dalimi. Ant de\u0161iniojo dubenkaulio rastas labai sunyk\u0119s gele\u017einis peilis odin\u0117se mak\u0161tyse.<\/p>\n\n\n\n Unikalus radinys aptiktas vyresn\u0117s nei 20 met\u0173 am\u017eiaus moters (?) kape Nr. 18. Vienintel\u0117 \u012fkap\u0117 - kaukol\u0117s (nei\u0161likusi) srityje rasta \u017ealvarin\u0117 pasagin\u0117 seg\u0117, puo\u0161ta raudonu emaliu. Gali b\u016bti, kad seg\u0117 buvo pad\u0117ta po mirusiosios galva (pana\u0161iai, kaip kape Nr. 21 rastos po mirusiosios galva trys viena ant kitos sud\u0117tos apskritos skardin\u0117s seg\u0117s). Seg\u0117 pad\u0117ta puo\u0161nia, emaliu puo\u0161ta puse \u012f apa\u010di\u0105. Ant seg\u0117s rasti labai korodav\u0119 gele\u017einio lie\u017euv\u0117lio liku\u010diai. \u0160is radinys visi\u0161kai i\u0161krenta i\u0161 Pa\u016bdroni\u0173 kapinyno radini\u0173 konteksto. Pana\u0161ios seg\u0117s, rastos Marvel\u0117s kapinyne (kapai Nr. 76 ir Nr. 110), datuojamos II a. Kaip II a. datuojama seg\u0117 atsid\u016br\u0117 XIV-XV a. kapinyne? Galimos kelios versijos. Pirma versija: tai atsitiktinis radinys, nieko bendro neturintis su kapinyne palaidotais \u017emon\u0117mis; radinys kape duob\u0117je atsirado atsitiktinai, u\u017epilant kapo duob\u0119 \u017eem\u0117mis. Antra versija: tai yra senojo gele\u017eies am\u017eiaus laikotarpio radinys, surastas dar viduram\u017eiais ir kur\u012f laik\u0105 v\u0117l naudotas. Prie seg\u0117s buvo pritvirtintas gele\u017einis lie\u017euv\u0117lis. Veikiausiai tai buvo padaryta, viduram\u017eiais suradus seg\u0119 be lie\u017euv\u0117lio, ir siekiant papuo\u0161al\u0105 v\u0117l naudoti. Marvel\u0117s kapinyne abi rastos pana\u0161ios seg\u0117s tur\u0117jo \u017ealvarinius lie\u017euv\u0117lius. Tyrim\u0173 autorius link\u0119s laikytis antrosios versijos \u2013 rom\u0117ni\u0161kojo laikotarpio dirbinio antrinis panaudojimas viduram\u017eiais, juolab Pa\u016bdroni\u0173 viduram\u017ei\u0173 kapinynas yra \u0161alia I t\u016bkst. pirm\u0105j\u0105 puse datuojamo Pa\u016bdroni\u0173 piliakalnio, kurio aplinkoje viduram\u017ei\u0173 \u017emon\u0117s ir gal\u0117jo rasti \u0161\u012f gerokai ankstyvesn\u012f dirbin\u012f.<\/p>\n\n\n\n Kape Nr. 15 palaidoto 30 \u2013 40 met\u0173 am\u017eiaus vyro kape rastos dvi gele\u017ein\u0117s sagtys, gele\u017einis peilis, \u017ealvarinis \u017eiedas pynimo imitacija puo\u0161ta priekin\u0117 dalimi, gele\u017ein\u0117 grandis, labai sunykusios odin\u0117s pinigin\u0117s liku\u010diai su gele\u017einiu apkalu ir \u0161alia jo buvusia gele\u017eine grandele (u\u017esegimo mechanizmo dalis?). Odos fragmentai buvo visi\u0161kai menki (daugma\u017e 2 cm skersmens), itin sunyk\u0119, preparavimo metu subyr\u0117jo. \u0160alia pinigin\u0117s liku\u010di\u0173 aptikta moneta - sidabrinis denaras (LDK, Jogaila, 1388-1392).<\/p>\n\n\n\n Darbo \u012franki\u0173 Pa\u016bdroni\u0173 kapinyno kapuose buvo labai nedaug. Unikalus radinys \u2013 \u017evejybinis kabliukas - aptiktas kape Nr. 27, kuriame palaidotas 30-40 met\u0173 am\u017eiaus vyras. \u0160iame kape aptiktas gele\u017einis peilis, dvi sagtys, grandis ir gele\u017einis rozet\u0117s formos apkalas nuo sunykusios odin\u0117s pinigin\u0117s. Mirusiojo juosmens srityje rastas masyvus \u017ealvarinis \u017evejybos kabliukas su skylute valui ir u\u017ebarzda, skirtas pl\u0117\u0161riosioms \u017euvims gaudyti.<\/p>\n\n\n\n Kapuose bei pavieniai kapinyno teritorijoje aptiktos devynios sidabrin\u0117s LDK monetos, datuojamos XIV a. pab. \u2013 XV a. Tai labai svarbus Lietuvos numizmatikai laikotarpis, kai atsiranda ir paplinta pirmosios lietuvi\u0161kos kaltin\u0117s monetos. Ai\u0161kiai matome, kad v\u0117lyvesn\u0117s monetos aptiktos ma\u017eiau turtinguose kapuose, kas iliustruoja bendr\u0105 \u012fkapi\u0173 skai\u010diaus kapuose ma\u017e\u0117jimo tendencij\u0105, fiksuojama daugelyje aptariamojo laikotarpio kapinyn\u0173<\/p>\n\n\n\n Atlikus osteologin\u0117s med\u017eiagos tyrimus dalyje palaik\u0173 fiksuoti anemijos, osteofitoz\u0117s, pavieniais atvejais - <\/strong>\u0160morlio mazg\u0173 (tarpslankstelini\u0173 disk\u0173 i\u0161var\u017eos d\u0117l didelio fizinio kr\u016bvio), periostito, osteochondroz\u0117s, spondilioartroz\u0117s atvejai. Parazitologini\u0173 tyrim\u0173 metu buvo aptikta helmint\u0173 (askarid\u017ei\u0173) kiau\u0161in\u0117li\u0173.<\/p>\n\n\n\n Jurgioni\u0173 ir Pa\u016bdroni\u0173 kapinynai: vienalaikiai, bet skirtingi<\/strong><\/p>\n\n\n\n Jurgioni\u0173 kapinyno chronologija XIV a. pab. \u2013 XVI a. pr. J\u012f palikusi gana turtinga ir karinga bendruomen\u0117 gyveno krik\u0161\u010dionyb\u0117s sklaidos epochoje, ta\u010diau mirusi\u0173j\u0173 laidosenoje dar laik\u0117si gaj\u0173 sen\u0173j\u0173 papro\u010di\u0173. Pa\u016bdroni\u0173 kapinyno chronologija XIV a. (tikriausiai, tik XIV a. antroji pus\u0117) \u2013 XV a.<\/p>\n\n\n\n Krenta \u012f akis tai, kad nepaisant chronologinio artumo bei bendro regiono (abu kapinynai yra piet\u0173 Lietuvoje, atstumas tarp j\u0173 \u2013 beveik 80 km), labai skiriasi kai kurie laidosenos bruo\u017eai: Pa\u016bdronyse, lyginat su Jurgionimis, ma\u017eiau \u012fkapi\u0173, visi\u0161kai n\u0117ra ginkl\u0173, jojimo reikmen\u0173, pauk\u0161\u010di\u0173 kaul\u0173, kapuose nerasta puod\u0173 (aptiktos vos kelios keramikos \u0161uk\u0117s). Pa\u016bdronyse beveik visi mirusieji palaidoti galva \u012f vakarus, kai tuo tarpu Jurgionyse vyrauja laidojimo galva \u012f pietry\u010dius kryptis. Pa\u016bdronyse randama apskrit\u0173 plok\u0161tini\u0173 segi\u0173, koki\u0173 visi\u0161kai n\u0117ra Jurgionyse. Ta\u010diau abejuose kapinynuos kapuose randamos tokios pat Ldk Vytauto ir Ldk Kazimiero monetos.<\/p>\n\n\n\n Tokius vienalaiki\u0173 bendruomeni\u0173 laidosenos skirtumus gal\u0117jo lemti vietov\u0117s artumas nuo svarbesni\u0173 christianizacijos sklaidos centr\u0173, socialinis statusas ir \u017eem\u0117nauda. Christianizacijos procesai labiau ry\u0161kus Pa\u016bdronyse, prie\u0161ingai nei Jurgionyse. Pa\u016bdronys yra netoli (apie 12 km) iki Medinink\u0173, kur buvo svarbi pilis, o jau 1391 m. \u012fkurta viena pirm\u0173j\u0173 Lietuvoje parapij\u0173, pastatyta ba\u017eny\u010dia. Tod\u0117l tik\u0117tina, kad katalik\u0173 kunig\u0173 veikla \u0161iose apylink\u0117se ir christianizacijos procesai \u010dia buvo spart\u016bs.<\/p>\n\n\n\n Tuo tarpu Jurgionyse matome kitok\u012f vaizd\u0105: vietos gyventojai, dalies kuri\u0173 socialinis statusas ai\u0161kiai pakankamai auk\u0161tas (kapai su kalaviju, pentiniais, brangiais papuo\u0161alais) palaidoti kur kas ma\u017eiau laikantys krik\u0161\u010dioni\u0161kosios laidosenos reikalavim\u0173. Manau, kad Jurgionyse turime reikal\u0105 su bajoro sodybos ir artimiausios jos aplinkose (vieno ar keli\u0173 gretim\u0173 kaim\u0173) nekropoliu. At\u017evelgiant \u012f kapinyno chronologija, nekyla abejoni\u0173, kad \u010dia palaidoti \u017emon\u0117s buvo krik\u0161tyti (juolab \u2013 auk\u0161tesnio socialinio statuso atstovai), ta\u010diau jie gyveno ba\u017eny\u010dios tiesiogin\u0119 \u012ftak\u0105 ma\u017eiaus patirian\u010dioje vietov\u0117je. Artimiausia Jurgioni\u0173 apylink\u0117se esanti ba\u017eny\u010dia (Auk\u0161tadvaryje, u\u017e 6 km) pastatyta tik 1518 m., tai yra beveik 130 met\u0173 v\u0117liau, nei artimiausia ba\u017eny\u010dia Pa\u016bdroni\u0173 apylink\u0117se. Tai taip pat gali paai\u0161kinti v\u0117luojan\u010dius christianizacijos procesus Jurgionyse.<\/p>\n\n\n\n Pa\u016bdroni\u0173 ir Jurgioni\u0173 kapinyn\u0173 tyrim\u0173 med\u017eiaga yra perduota Trak\u0173 istorijos muziejui ir saugoma archeologijos rinkinyje. Med\u017eiaga yra konservuota ir restauruota. Dalis jos \u0161iuo metu yra pristatoma LIMIS virtualioje parodoje, kuri\u0105 muziejus kvie\u010dia aplankyti:<\/p>\n\n\n\n Iliustracijos:<\/p>\n\n\n\n 1 pav. Jurgioni\u0173 kapinynas. Perkasa 5. M. Vitk\u016bno nuotr.<\/p>\n\n\n\n 2 pav. Jurgioni\u0173 kapinyno kape 6 rastos \u012fkap\u0117s. M. Vitk\u016bno nuotr.<\/p>\n\n\n\n 3 pav. Kapas 16 (Jurgioni\u0173 kapinynas). M. Vitk\u016bno nuotr.<\/p>\n\n\n\n 4 pav. Pa\u016bdroni\u0173 kapinynas. Perkasa 9. M. Vitk\u016bno nuotr.<\/p>\n\n\n\n 5 pav. Kape 41 palaidota moteris su antsmilkiniais in situ<\/em> (Pa\u016bdroni\u0173 kapinynas). M. Vitk\u016bno nuotr.<\/p>\n\n\n\n Medinink\u0173 pilyje Dr. Manvydas Vitk\u016bnas XIV a. pabaigos \u2013 XVI a. prad\u017eios laidosena Lietuvoje i\u0161tirta santykinai geriau, nei ankstesnio laikotarpio (XIII \u2013 XIV a.) laidojimo paminklai. Po krik\u0161\u010dionyb\u0117s \u012fvedimo Lietuvoje 1387 m. ir vakarin\u0117s jos dalies \u2013 \u017demaitijos - krik\u0161to 1413 m. kur\u012f laik\u0105 dar gyvavo, palaipsniui nyko XIII-XIV a. b\u016bdingas biritualizmas, kai greta koegzistavo […]<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":3937,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[33,37],"tags":[],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3925"}],"collection":[{"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3925"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3925\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3932,"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3925\/revisions\/3932"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3937"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3925"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3925"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3925"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/trakaimuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/1_pav.jpg\")
<\/a><\/figure><\/li><\/a><\/figure><\/li><\/a><\/figure><\/li><\/a><\/figure><\/li><\/a><\/figure><\/li><\/ul><\/figure>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"