Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Rugpjūtis
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
pietų pertrauka
12:00 - 12:45
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Parodos, renginiai

Senųjų amatų šventė
Trakų Salos pilyje
2020 08 23

Kęstučio Ramono, Augusto Ramono
paroda „Didieji mūšiai, didžiosios pilys“

Tarptautinis ekslibrisų konkursas 2020

 

 

 

 

 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
enrika.trofimoviene

 

Liepos 13 d.

Durbės mūšio metinės

2020 m. liepos 13 d. sukanka 760 metų, kai 1260 m. Kuršių žemėje prie Durbės ežero (dab. Latvija, Durbės sav.) jungtinė žemaičių žemių konfederacijos kariuomenė įveikė jungtinę Vokiečių ordino Livonijos ir Prūsijos atšakų kariuomenę, kuriai talkino danų ir švedų pajėgos bei pavergti kuršiai, estai, sembai, pamedėnai, notangai ir varmiai.

Remiantis Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronika“ mūšio nugalėtojų žemaičių konfederacijos kariuomenę sudarė apie 4000 vyrų. Karinių pajėgų vadas arba kitos istorinės asmenybės, šiame mūšyje dalyvavusios žemaičių pusėje, nėra žinomos. Kitoje mūšio lauko pusėje stovėjo jungtinė Vokiečių ordino kariuomenė, kuriai vadovavo Livonijos ordino magistras (1257-1260) Burhardas Hornhauzenas ir Vokietijos ordino maršalas (1249-1260) Heinrichas Botelis. Kariuomenę sudarė apie 150 Livonijos ordino riterių, 30 Prūsijos atšakos ordino riterių, švedų kunigaikštis Jonkeris Karlas Ulfsonas ir jo palyda, ginklanešiai bei pavergtos baltų tautos. Remiantis istoriniais šaltiniais Vokiečių ordino kariuomenė galėjo būti apie du kartus didesnė nei žemaičių.

Mūšiui prasidėjus kuršiai pasitraukė iš Vokiečių ordino kariuomenės gretų. Dalis jų paliko mūšio lauką, o dalis, tikėtina, puolė vokiečius iš užnugario, ir ženkliai prisidėjo prie žemaičių pergalės. Mūšio padariniai buvo kolosalūs. Kariuomenių susidūrimo metu žuvo visa Vokiečių ordino kariuomenės vadovybė: Livonijos ordino magistras, Vokiečių ordino maršalas, švedų kunigaikštis, apie 150 ordino riterių ir nemaža dalis likusios kariuomenės.

Pergalė ties Durbe buvo viena didžiausių baltų genčių karinių pergalių prieš Vokiečių ordiną. Buvo sužlugdyti ordino planai greitai ir lengvai užkariauti Žemaitiją. Pergalės prie Durbės atgarsiai sklido toli ir įkvėpė jau nukariautas baltų gentis sukilti. Po šio mūšio įsiplieskė baltų genčių išsilaisvinimo iš Vokiečių ordino įtakos judėjimas: sukilo kuršiai, prūsai, žiemgaliai. Sukilo ir estai. Ši pergalėjo turėjo įtakos ir Lietuvos karaliaus Mindaugo pozicijos Vokiečių ordino atžvilgiu pokyčiui – Mindaugas atsimetė nuo krikščionybės ir nutraukė taiką su Vokiečių ordinu.

Parengė Darius Deinarovičius