Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Rugpjūtis
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
pietų pertrauka
12:00 - 12:45
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Parodos, renginiai

Senųjų amatų šventė
Trakų Salos pilyje
2020 08 23

Kęstučio Ramono, Augusto Ramono
paroda „Didieji mūšiai, didžiosios pilys“

Tarptautinis ekslibrisų konkursas 2020

 

 

 

 

 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
enrika.trofimoviene

 

Liepos 15 d.

Žalgirio mūšiui – 610 metų

2020 m. liepos 15 d. sukanka 610 metų nuo bene šlovingiausios karinės pergalės Lietuvos istorijoje – Žalgirio mūšio. Šio mūšio priežastimi tapo 1409 m. prasidėjęs konfliktas tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Vokiečių ordino, kai didysis kunigaikštis Vytautas atsiėmė Žemaitiją, kurią pats dar 1398 m. Salyno sutartimi buvo perdavęs Ordinui. Lenkijos karalius bei Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila rėmė Vytautą – savo pusbrolį ir vietininką Lietuvoje. Kilusį konfliktą pradžioje dar buvo bandoma spręsti diplomatinėmis priemonėmis, tačiau jos rezultatų nedavė, todėl abi pusės ėmė ruoštis karui.

Pačioje 1410 m. vasaros pradžioje Lietuvoje ir Lenkijoje buvo telkiamos kariuomenės, kurios birželio pabaigoje susijungė ties Červinsku ir pradėjo žygį link Ordino valstybės, kurią pasiekė liepos 9 d. Ankstų liepos 15 d. rytą sąjungininkų ir Ordino kariuomenės susitiko tarp Griunfeldės ir Tanenbergo kaimų. Tikslus karių skaičius nėra žinomas, tačiau manoma, kad Ordino gretose buvo apie 15 000, o lietuvių ir lenkų – nuo 20 000 iki 25 000 karių. Ilgą laiką buvęs gajus mitas, kad Ordino riteriai ginkluotės ir ekipuotės kokybe stipriai lenkė sąjungininkus, ypač lietuvius, šiandien yra atmetamas – istorijos šaltinių liudijimai ir archeologiniai radiniai byloja, kad LDK kariuomenė taip pat turėjo kokybiškus tam metui ginklus bei šarvus. Jogaila, kaip vyriausiasis sąjungininkų kariuomenės vadas, delsė pradėti kovą, tuo tarpu Vytautas nekantravo pasinaudoti galimybe su ilgamečiais priešais susigrumti generaliniame mūšyje. Apie vidurdienį Vytauto vadovaujami lietuvių pulkai pirmieji puolė kryžiuočius ir prasidėjo maždaug 7 valandas trukęs mūšis. Kautynių eigoje lietuviai atliko mūšio baigtį nulėmusį garsųjį taktinį manevrą – ėmė trauktis iš mūšio lauko, bet vėliau netikėtai grįžo ir drauge su lenkais apsupo to nesitikėjusius priešus. Ordino kariuomenė buvo sutriuškinta, žuvo ir pats didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas, o Vytautas ir Jogaila su savo kariais tapo istorinio mūšio nugalėtojais.

Parengė Tomas Petrauskas

 

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus gimtadienis

Šiemet sukanka 101 metai, kai 1919 m. liepos 15 dieną Kaune, žinomo gamtininko, rašytojo, vėliau VDU profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva, buvo įkurta Gamtos tyrimų stotis, o prie jos Zoologijos muziejus. Pirmieji muziejau eksponatai buvo gausios paties Tado Ivanausko ir jo tėvo Leonardo daugiau kaip 40 metų rinktos paukščių ir žvėrių iškamšų bei kitos kolekcijos. Kurį laiką muziejuje buvo tik du darbuotojai - pats Tadas Ivanauskas ir jo pagalbininkas Feliksas Jomantas.

1922 m. muziejus kartu su stotimi atiteko ką tik įkurto Lietuvos Universiteto Matematikos - gamtos mokslų fakultetui (nuo 1930 m. - VDU) ir faktiškai davė pradžią Zoologijos ir lyginamosios anatomijos katedrai. Katedroje ir muziejuje dirbo tie patys darbuotojai. 1928 m. muziejus persikėlė į naujas erdvesnes patalpas, senosiose jau netilpo  smarkiai išaugę rinkiniai. Buvo padaryta nauja ekspozicija, taip vadinamos biologinės grupės, tai yra paukščiai ir žvėrys vaizduojami neva gamtoje, du lizdais ir jaunikliais. Buvo mezgami ryšiai su užsienio muziejais ir kitomis mokslo įstaigomis, keičiamasi eksponatais. 1931 m. organizuota didelė tris mėnesius trukusi muziejaus darbuotojų ekspedicija į Braziliją, po kurios muziejaus fondai pasipildė egzotiškais tropikų eksponatais.

1940 m. sovietinė okupacija ir po jo sekęs Antras pasaulinis karas ne geriausiai atsiliepė muziejuj, politinės audros išblaškė buvusį  kolektyvą, buvo prarasta dalis eksponatų. Pokario metais muziejus vis augo, 1948 m. persikėlė į savo dabartines patalpas Laisvės alėjoje, 1970 m. jam suteiktas įkūrėjo, Tado Ivanausko vardas. Po 1975-1981 m. rekonstrukcijos ekspozicijos plotas padidėjo beveik 5 kartus.

Šiuo metu Zoologijos muziejuje, kuris nuo 1994 m. pavaldus Aplinkos ministerijai, yra bestuburių, vabzdžių, varliagyvių - roplių, žuvų, paukščių ir žinduolių ekspozicijos, taip pat Tado Ivanausko memorialinis kambarys, paleontologinių radinių salė ir kt. Muziejus yra sukaupęs virš 300 000 eksponatų, ekspozicijose demonstruojama apie 15 000 iš jų. 2003 m. sukurtas muziejaus archyvas. Muziejus turi keletą filialų įvairiose Lietuvos vietose, tarp jų Ventės Rago ornitologinių tyrimų stotis. Kiekvienais metais Zoologijos muziejų aplanko keliasdešimt tūkstančių lankytojų.

Sveikiname kolegas su muziejaus gimtadieniu!

Parengė Vytautas Tenešis