Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Rugpjūtis
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
pietų pertrauka
12:00 - 12:45
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Parodos, renginiai

Senųjų amatų šventė
Trakų Salos pilyje
2020 08 23

Kęstučio Ramono, Augusto Ramono
paroda „Didieji mūšiai, didžiosios pilys“

Tarptautinis ekslibrisų konkursas 2020

 

 

 

 

 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
enrika.trofimoviene

 

Liepos 25 d.

Kęstučio sūnaus Butauto krikštas

Liepos 25 d. sukanka 655 metai, kai 1365 m. Karaliaučiuje buvo pakrikštytas lietuvių kunigaikštis Butautas.

Butautas buvo Trakų kunigaikščio ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) submonarcho Kęstučio sūnus. Tuo metu LDK buvo įsigalėjusi brolių Algirdo ir Kęstučio diarchija. Butautas, kaip valdančiosios giminės narys, buvo sritinis kunigaikštis – valdė  Drohičiną, tačiau panašu, kad tokia padėtis netenkino jo politinių ambicijų. 1365 m. Algirdui ir Kęstučiui išvykus į karo žygį Voluinėje, Butautas organizavo sąmokslą Vilniuje, tačiau jo pikti kėslai buvo demaskuoti. Bajoras Dirsūnas suėmė Butautą, tačiau netrukus bendražygiai kunigaikštį išvadavo.

Butautas buvo pasiryžęs kovoti toliau. Jis kartu su grupele bendražygių atvyko į Vokiečių ordino valstybę prašyti paramos. Liepos 25 d. Karaliaučiuje Butautas buvo pakrikštytas ir gavo Henriko vardą. Butauto krikšto iškilmėse dalyvavo netgi Varmijos ir Sambijos vyskupai bei į Ordiną atvykę kilmingi svečiai iš Anglijos ir Vokietijos. Jau rugpjūčio viduryje Ordinas drauge su Butautu surengė didelį karinį žygį į Lietuvą. Kryžiuočiai pasiekė Vilnių, nusiaubė sostinės priemiesčius, tačiau nesiryžo šturmuoti pilių. Šio žygio metu keli kryžiuočių kariuomenėje buvę Butauto bendražygiai perbėgo į Lietuvos pusę. Tapo akivaizdu, kad avantiūristas Butautas tėvynėje paramos neturi, tad kryžiuočiams nebuvo perspektyvu jį remti kovoje dėl valdžios LDK, taigi, Ordino kariuomenė grįžo atgal. Pats Butautas galiausiai išvyko į Prahą, kur tapo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV dvariškiu. Butautas mirė 1380 m.

Parengė Tomas Petrauskas

 

Jokūbinės, Nuobaigos

Liepos 25 d. lietuviai nuo seno ruošdavosi rugiapjūtės pabaigtuvėms. Ši diena buvo vadinama Nuobaigomis. Ant paskutinio likusio nenupjauto javų (rugių) plotelio būdavo dedamas duonos kepalas, druskos ir netgi sūrio, taip meldžiantis deivei Žemynai ir dėkojant už derlių. Šis paskutinis javų plotelis vadintas jievaru. Manyta, kad jame slepiasi derliaus dievybė. Javus supindavo į kasą ir palikdavo lauke. Vėliau, dainuodamos apie jievarą dainas, moterys iš tos kasos varpų nupindavo vainiką (kiekviena dėdama po varpą) ir parsinešdavo namo. Šią dieną parėjus iš laukų darbininkus buvo paprotys apipilti vandeniu, kad kitąmet javams nepritrūktų vandens ir derlius būtų geras.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, Nuobaigų šventė sutapatinta su šv. Jokūbo varduvėmis. Šv. Jokūbas – vienas iš trijų mylimiausių Kristaus apaštalų (kiti du – Jonas ir Petras). Jokūbas skelbė Evangeliją Ispanijoje, kur buvo už tai nužudytas, todėl laikomas Ispanijos globėju. Vaizduojamas kaip keliautojas - su skrybėle, nešinas krepšiu ir buteliu, pasiramstąs lazda.

Parengė Stanislovas Augėnas

Šaltinis: https://day.lt/sventes/straipsniai/jokubines