Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Rugpjūtis
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
pietų pertrauka
12:00 - 12:45
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Parodos, renginiai

Senųjų amatų šventė
Trakų Salos pilyje
2020 08 23

Kęstučio Ramono, Augusto Ramono
paroda „Didieji mūšiai, didžiosios pilys“

Tarptautinis ekslibrisų konkursas 2020

 

 

 

 

 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
enrika.trofimoviene

 

Liepos 26 d.

145-osios Karlo Gustavo Jungo gimimo metinės

1875 metų liepos 26 dieną, Šveicarijoje, gimė Karlas Gustavas Jungas – psichiatras psichologas, analitinės psichologijos kūrėjas, dažnai vadinamas moderniosios psichologijos ir psichoterapijos tėvu. K. G. Jungas studijavo lotynų kalbą, domėjosi tiek gamtos mokslais, tiek teologija bei archeologija. 1895 metais Bazelio universitete pradėjo studijuoti mediciną, o baigęs studijas susidomėjo psichiatrija ir 1900 metais pradėjo dirbti Burghelclio (Ciūrichas) psichiatrijos ligoninėje. Čia buvo supažindintas su Zigmundo Froido idėjomis, kuriomis vėliau gana plačiai rėmėsi, ypač psichoanalizės metodu. Vis gi bėgant metams tarp šių dviejų mokslininkų iškilo nesutarimų, o 1913 m. jie susitiko paskutinį kartą.

Karlas Gustavas Jungas teigė, jog ne tik instinktai yra psichikos varomoji jėga. Psichikos struktūroje jis išskyrė sąmonę, asmeninę pasąmonę, kurią sudaro kompleksai ir kolektyvinę pasąmonę, kuri K. G. Jungo nuomone, nepriklauso nuo mūsų asmeninio patyrimo. Jis teigė, jog žmogus gimsta tarsi užprogramuotas kažkaip elgtis, jausti, galvoti, suvokti – tai paveldima iš protėvių. Karlas Gustavas Jungas taip pat pasiūlė asmenybės tipologiją, kuri žinoma iki šiol. Jis teigė, jog dalis nesusipratimų ir kyla dėl skirting asmenybių tipų ir jiems būdingo suvokimo. Vienos asmenybės orientuotos į introversiją, kitos į ekstraversiją, t.y. intravertai orientuoti į save, o ekstravertai į išorę ir kiekvienas iš mūsų turėtumėm plėtoti savo menkiau išreikštas funkcijas, kad atsiskleistų asmenybės pilnatvė.

Karlas Gustavas Jungas padarė didelę įtaką ne tik XX a. psichologijai, bet ir kultūrai apskritai – jo idėjomis rėmėsi ne tik įvairių sričių mokslininkai, bet ir menininkai – rašytojai, dailininkai.

Mirė Karlas Gustavas jungas sulaukęs 85-erių, 1961 metų birželio 6 dieną Šveicarijoje.

Parengė Nijolė Vailionytė

Šv. Ona, Šv. Joakimas,  Pabaigtuvės

Nuo seno lietuviai liepos 26 d. tradiciškai švęsdavo Pabaigtuves. Dar kitaip ši šventė vadinama – Nokis ar Sirpstas. Šią dieną buvo rengiamos vakaronės, prirenkama uogų, prikepama šviežios duonos, prikasama šviežių bulvių. Šią dieną buvę visokių tikėjimų, pvz., jei per Sirpstą apspaudysi kopūstus rankomis, kopūstai geriau suks gūžes.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Šv. Onos ir Šv. Joakimo varduvėmis. Šv. Ona buvo Švč. Mergelės Marijos motina, o Šv. Joakimas - tėvas. Manoma, kad Šv. Ona - Betliejaus kunigo Matano duktė. Ištekėjusi už Joakimo ji ilgai neturėjo vaikų, tačiau pagaliau susilaukė dukters Marijos. Ona mirė sulaukusi senyvo amžiaus. Onos ir Joakimo kultas paplito pirmiausia Rytuose, o vėliau ir Vakaruose (ypač dėl daugybės per Kryžiaus karus atgabentų relikvijų). Jis buvo susijęs su Marijos šventėmis ir ypač su Nekalto Prasidėjimo samprata, XIII a. ginama pranciškonų, 1483 m. patvirtinta Siksto IV ir 1854 m. paskelbta dogma. Liaudyje Šv. Ona (taip pat, kaip ir Šv. Agota) buvo laikoma ir sergėtoja nuo gaisro. Lietuvoje Šv. Onos garbei rengiamos ypatingos pamaldos, į kurias tradiciškai susirenka visa giminė. Šv. Joakimo varduvės taip nesureikšminamos.

Parengė Stanislovas Augėnas

Šaltiniai: https://day.lt/sventes/straipsniai/pabaigtuves
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-07-26-sv-joakimas-ir-ona-svc-mergeles-marijos-tevai/7131