Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Rugpjūtis
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
pietų pertrauka
12:00 - 12:45
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Parodos, renginiai

Senųjų amatų šventė
Trakų Salos pilyje
2020 08 23

Kęstučio Ramono, Augusto Ramono
paroda „Didieji mūšiai, didžiosios pilys“

Tarptautinis ekslibrisų konkursas 2020

 

 

 

 

 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
enrika.trofimoviene

 

Liepos 30 d.

Liepos 30 Kryziaus ordinas Petrausko-81bfcd9bed2d24fa4be9bdca22c47fa8.jpg

Lietuvos valstybės ordinas ,,Už Tėvynę“

Liepos 30 d. sukanka 101 metai, kai 1919 m. buvo įsteigtas pirmasis Lietuvos valstybės ordinas ,,Už Tėvynę“ (nuo 1920 02 03 - Vyties kryžius) - iki 1928 m. vienintelis Lietuvos valstybinis apdovanojimas.

1919 m. pavasarį, vykstant Nepriklausomybės kovoms, Lietuvos valdžia nusprendė įsteigti apdovanojimą pasižymėjusiems kariams. Netrukus kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas įsakė dalinių viršininkams pristatyti jam karininkus ir kareivius, kuriems turėjo būti įteikti būsimojo ordino kaspinėliai. Liepos 30 d. prezidentas Antanas Smetona ir ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius oficialiai paskelbė naujai įsteigiamo apdovanojimo – Kryžiaus „Už Tėvynę“ įstatymą. Tačiau pirminis šio apdovanojimo projektas – keturių galų kryžius nebuvo išleistas. Greitai nuspręsta pakeisti apdovanojimo išvaizdą – jo ženklu tapo lietuviškas, šešių galų (dvigubas) kryžius, o 1920 m. vasario 3 d. prezidento įsakymu  Kryžius „Už Tėvynę“ buvo pervadintas Vyties Kryžiumi. Numatytos dvi apdovanojimo rūšys: su kalavijais ir be jų. Kalavijais puoštas Vyties kryžius buvo skirtas už pasižymėjimą mūšio lauke, o be kalavijų – už karinius nuopelnus ne mūšio lauke. Kiekviena rūšis turėjo tris laipsnius.

1927 m balandžio 1 d. Seimas priėmė Vyties Kryžiaus ordino įstatymą, o rugpjūčio 31 d. patvirtintas šio apdovanojimo statutas. 1930 m. rugsėjo 1 d., siūlant kalbininkams, pavadinimas buvo pakeistas iš Vyties Kryžiaus į Vyčio Kryžių, o tų pačių metų gruodžio 20 d. priimtas apdovanojimų įstatymas numatė jau penkių laipsnių ordino sistemą. 1990 m. Kovo 11 d. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę sekančių metų sausio 15 d. buvo atkurtas ir Vyčio Kryžiaus ordinas, o pirmaisiais jo kavalieriais tapo po mirties apdovanoti Laisvės gynėjai, žuvę Sausio 13-osios naktį bei Medininkų tragedijos aukos.

Parengė Tomas Petrauskas

Didysis magistras skelbia karą Jogailai

Prieš 637 metus, 1383 m. liepos 30 d. Vokiečių ordino didysis magistras Konradas Ciolneris Rotenšteinas paskelbė karą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai.

Jogaila nuo 1380 m. palaikė pragmatiškus santykius su Ordinu. 1380 m. gegužės 31 d. Lietuvos valdovas su Ordinu sudarė Dovydiškių sutartį, o 1382 m. vasarą jis sulaukė kryžiuočių paramos kovoje dėl sosto prieš Kęstutį. Galiausiai  Lietuvos valdovo soste įsitvirtinęs Jogaila 1382 m. spalio 31 d. su Ordinu sudarė Dubysos sutartį. Jis įsipareigojo be Ordino žinios nepradėti karo, priimti Krikštą ir atiduoti Ordinui Žemaitiją iki Dubysos upės. Šios sutarties sudarymo metu Ordino valstybėje buvo neseniai iš Jogailos nelaisvės pabėgęs jo pusbrolis Vytautas.

Vytautas prašė Ordino vadovybės paramos kovoje dėl savo tėvoninių teisių Lietuvoje, tačiau tuomet kryžiuočiai tikėjo gerų santykių su Jogaila perspektyva, todėl nenorėjo įsivelti į pusbrolių tarpusavio konfliktus. Didysis magistras Konradas Ciolneris Rotenšteinas netgi bandė įkalbėti Jogailą susitaikyti su Vytautu ir priimti jį atgal į Lietuvą. Visgi, Lietuvos didysis kunigaikštis tuomet susitaikymo galimybę atmetė, priekaištaudamas didžiajam magistrui dėl bėglio priėmimo.

Tačiau Jogailos ir Ordino tarpusavio santykiai netrukus taip pat pašlijo. Jogaila delsė vykdyti savo įsipareigojimus ir vengė susitikti su didžiuoju magistru dėl Dubysos sutarties ratifikavimo. 1383 m. liepos 19 d. žlugus dar vienam planuotam Jogailos ir Konrado Ciolnerio Rotenšteino susitikimui, Ordino vadovų kantrybė galutinai išseko. Liepos 30 d. Ordinas paskelbė karą Lietuvai.

Parengė Tomas Petrauskas