Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Rugpjūtis
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
pietų pertrauka
12:00 - 12:45
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Parodos, renginiai

Senųjų amatų šventė
Trakų Salos pilyje
2020 08 23

Kęstučio Ramono, Augusto Ramono
paroda „Didieji mūšiai, didžiosios pilys“

Tarptautinis ekslibrisų konkursas 2020

 

 

 

 

 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
enrika.trofimoviene

 

Liepos 7 d.

Tilžės taika
Prieš 213 metų, 1807 m. liepos 7 d. Prancūzijos imperatorius Napoleonas I Bonapartas ir Rusijos imperatorius Aleksandras I Tilžėje sudarė taikos sutartį.

XIX a. pirmasis dešimtmetis Europoje buvo paženklintas Napoleono karais, kuriais ambicingasis valdovas ir genialus karvedys plėtė savo politinę įtaką ir valdomas teritorijas senajame žemyne. 1806 m. karinės konfrontacijos su Napoleonu neišvengė ir Prūsija, kuri savo teritorijoje turėjo jungtinės Lietuvos ir Lenkijos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) žemių. Prūsija dalyvavo visose trijuose ATR padalijimuose (1772 m., 1793 m. ir 1795 m.), po kurių jai atiteko vakarinės Lenkijos žemės su sostine Varšuva ir Lietuvos Užnemunė. Napoleonas sutriuškino prūsus Jenos ir Aueršteto mūšyje 1806 m. spalio 14 d. ir netrukus užėmė beveik visą Prūsijos teritoriją. Į karą įsijungė ir Rusija, kuri kartu su Prūsija, Anglija ir Švedija buvo sudariusi vadinamąją ketvirtąją antiprancūzišką koaliciją. 1807 m. birželio 14 d. Prancūzijos ir Rusijos kariuomenės susikovė Frydlando mūšyje, kuriame pergalę šventė prancūzai.

Caras Aleksandras I buvo priverstas derėtis dėl taikos.
Derybos Tilžėje prasidėjo dar birželio pabaigoje, o liepos 7 d., susitikus Napoleonui ir Aleksandrui I, buvo sudaryta taikos sutartis. Vienas iš šios sutarties punktų numatė naujos valstybės – Varšuvos kunigaikštystės įkūrimą. Ji buvo sudaryta iš ATR žemių, kurios po Antrojo (1793 m.) ir Trečiojo (1795 m.) padalijimų atiteko Prūsijai. Taigi, į Varšuvos kunigaikštystę įėjo ir Lietuvos Užnemunė. Žinoma, ši valstybė nepriklausoma buvo tik formaliai, o realiai ją kontroliavo Prancūzija. Nominaliu Varšuvos kunigaikštystės kunigaikščiu buvo paskelbtas Saksonijos karalius Fridrichas Augustas. Varšuvos kunigaikštystė egzistavo iki 1815 m. kuomet Vienos kongreso nutarimu jos teritorija buvo suskaldyta ir atiduota Rusijos bei Prūsijos kontrolei.

Parengė Tomas Petrauskas

Žygimanto Augusto mirties metinės
Liepos 7 d. sukanka 448 metai, kai 1572 m. Knišine mirė paskutinysis Gediminaičių (Jogailaičių) dinastijos Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas. Jis buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir jo antrosios žmonos italų kunigaikštytės Bonos Sforcos sūnus.

Žygimantas Augustas gimė 1520 m. rugpjūčio 1 d. Krokuvoje. Po tėvo mirties 1548 m. jis tapo Lenkijos ir Lietuvos valdovu. Žygimantui Augustui valdant, Lietuvoje buvo įvykdyta Valakų reforma, 1566 m. patvirtintas II Lietuvos statutas, Vilniuje baigti statyti Valdovų rūmai. Tačiau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) geopolitinė situacija buvo įtempta. 1557 m. Pasvalyje Žygimantas Augustas ir Livonijos ordino magistras Vilhelmas Fiurstenbergas sudarė karinę sąjungą prieš Maskvą, o jau sekančiais metais pastaroji užpuolė Livoniją. Sunkioje padėtyje atsidūrusios Livonijos valdžia prašė Lietuvos pagalbos. 1559 m. rugpjūčio 31 d. Livonijos magistras Gotardas Ketleris ir Rygos arkivyskupas Vilhelmas pasidavė Žygimanto Augusto globon. Taip Lietuva buvo įvelta į Livonijos karą, kuriame nesimatė palankių perspektyvų. Lietuviai kreipėsi pagalbos į sąjungininkus lenkus ir 1569 m. pradžioje prasidėjo sudėtingos derybos dėl abiejų valstybių unijos. Lietuviai atmetė lenkų siūlomą LDK inkorporavimo į Lenkiją projektą, Žygimantas Augustas išleido aktus, kuriais Lietuvai priklausiusios Palenkės žemės bei Kijevo, Braclavo ir Voluinės vaivadijos buvo prijungtos prie Lenkijos. Taip valdovas siekė palenkti lietuvius. Galiausiai 1569 liepos 1 d. Liubline tarp Lenkijos ir LDK buvo sudaryta unija, kuri abi valstybes sujungė į vieną, pavadintą Abiejų Tautų Respublika (ATR). Jungtinę valstybę Žygimantas Augustas valdė dar tris metus iki pat savo mirties 1572 m. liepos 7 d. Nors buvo tris kartus vedęs, nei su viena savo sutuoktine Žygimantas Augustas vaikų nesusilaukė ir mirė nepalikęs įpėdinio. Antroji Žygimanto Augusto santuoka su Barbora Radvilaite lietuvių istorinėje atmintyje pagarsėjo kaip romantiška meilės legenda.

Parengė Tomas Petrauskas