Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritis - vasaris
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritis - kovas
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00
 
Lapkritis - kovas
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai


 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Medaliai, skirti Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui

2016. 09. 13

Muziejus laikraštyje nr. 38 (455)

2016 metais minime 700 metų jubiliejų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo pradžios (1316–1341). Tikėtina, jog prieš tapdamas pilnateisiu Didžiuoju kunigaikščiu buvo Ldk Vytenio (1295–1316) bendravaldžiu. Šis valdovas taip išgarsėjo savo politika, kad lietuvių valdovų dinastija pavadinta Gediminaičių vardu. Gediminas įtvirtino LDK valstybingumą, sukūrė ir išplėtojo administracinę valdymo sistemą, kuri rėmėsi Didžiojo kunigaikščio Taryba, į kurią buvo kviečiami ir slavų žemių kunigaikščiai. Gediminas save titulavo lietuvių ir rusų karaliumi bei Žiemgalos kunigaikščiu. Valdovo užsienio politika buvo plėtojama 2 kryptimis. Pirmoji – plėtra į Rytus, slavų stačiatikių žemes, kurių didikai patys ieškojo lietuvių paramos matydami didžiausią grėsmę iš mongolų-totorių bei vokiečių pusės. Taip LDK visiškai pajungė Minsko, Turovo ir Pinsko kunigaikštystes, kitas teritorijas. Naujųjų žemių valdytojais paprastai buvo skiriami Gedimino sūnūs arba broliai. LDK stengėsi sukurti atskirą nuo Maskvos stačiatikių bažnyčios metropoliją su centru Naugarduke, globojo stačiatikių vienuolyną sostinėje Vilniuje. Kita kryptis – Vakarų politika. Tai buvo kova dėl išlikimo su Vokiečių ir Livonijos ordinais. Ldk Gedimino administracija stengėsi laikytis itin subtilios diplomatijos, ieškodama galimų sąjungininkų Vakaruose. Norint pralaužti LDK apsuptį, Gediminas ištekino savo dukrą už Mazovijos kunigaikščio Vaclovo, kariavusiu su Vokiečių ordinu. Vilniuje 1323 m. spalio 2 d. su Livonijos atstovais buvo sudaryta taikos ir prekybos sutartis, kurią 1324 m. patvirtino popiežiaus Jono XXII legatai. Taip Lietuva buvo pripažinta tarptautiniu diplomatiniu mastu. Pats popiežius Jonas XXII vadino Gediminą lietuvių ir daugelio rusų karaliumi. Visiems žinomi garsieji Gedimino laiškai, siųsti į Vakarų Europą. Du skirti popiežiui (dėl derybų apie galimą Lietuvos krikštą), kiti siųsti įvairiems vokiečių miestams, siūlant palankiausias gyvenimo, prekybos ir tikybos laisves sostinėje Vilniuje ir kituose LDK miestuose. Su Gediminu sietini ir Trakai. 1827 m. renkant žinias apie senovės pilis, buvo sudarytas ir Senųjų Trakų piliavietės planas, kur nurodyta, kad šią pilį 1321 m. pastatydinęs Gediminas.

Itin populiarus šio valdovo vaizdavimas medalininkų kūryboje. Trakų istorijos muziejus 2015 m. įsigijo  dailininkės Linos Kalinauskaitės medalius, kaldintus 2013 m. Lietuvos monetų kalykloje, skirtus Ldk Gediminui. Vienpusis, kabinamas, 185 mm skersmens medalis nukaldintas iš sidabruoto tonuoto vario. Jame pavaizduotas valdovo biustas su šalmu. Gedimino kepurė buvo laikoma svarbiausia LDK insignija ir saugoma valstybės ižde. Kiti  du tonuoto žalvario, 51 mm skersmens medaliai dėžutėje. Abu medaliai numeruoti. Medalių aversai tokie pat, kaip ir kabinamo medalio, o reversuose pavaizduota Vilniaus senamiesčio panorama ir Didysis Vilniaus herbas.
                                                                  
Muziejininkas Saulius Zalys