Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritis - vasaris
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritis - kovas
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00
 
Lapkritis - kovas
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai


 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Abrahamas Firkovičius

2016. 09. 20

Muziejus laikraštyje nr. 39 (456)

Abrahamas Firkovičius (1786–1874) – žymiausias XIX a. karaimų visuomenės veikėjas, mokytojas, dvasininkas ir senųjų rankraščių kolekcionierius. Gimė Lucke žemdirbio šeimoje, mokėsi pas karaimų dvasininką M. Sultanskį. 1822 m. kartu su savo mokytoju išvyko į Eupatoriją, kur tapo vietos bendruomenės dvasininku. 1830 m. kartu su savo globėju S. Bobovičiumi keliavo piligriminėje kelionėje į Šventąją Žemę ir Jeruzalę. Grįždamas iš Šventosios Žemės, jis apsistojo Stambule, kur dvejus metus dirbo mokytoju karaimų mokykloje. Nuo 1835 m. priklausė karaimų knygų leidybos bendrijai ir aktyviai bendradarbiavo leidžiant karaimų literatūrą. 1838 m. gyveno S. Bobovičiaus dvare Karasubazare ir mokė jo sūnus. Tais pačiais metais jis išsiunčiamas į ekspediciją Kryme ieškoti senovės paminklų ir reikšmingų karaimų istorijai daiktų. Šios ekspedicijos metu A. Firkovičius atrado karaimų kapinėse anksčiau netyrinėtus VIII–XII a. antkapius ir senovinius rankraščius karaimų kenesų ir krimčiakų sinagogų genizose. 1839 m. tęsti ieškojimus ir tyrinėjimus jis išvyko į Kaukazą. Grįžęs iš ekspedicijos po Kaukazą, A. Firkovičius priimtas nariu-korespondentu į Odesos istorijos ir senienų draugiją, kuriai ir perdavė surastus dokumentus.
 
1852 m. jis išvyko į Vilnių, norėdamas išleisti leidinį apie savo tyrinėjimų rezultatus, bet dėl prasidėjusio Krymo karo, pasiliko čia ilgesniam laikotarpiui. Vilniuje užsiėmė aktyviu tiriamuoju darbu, buvo išrinktas Vilniaus archeologijos komisijos nariu. Kelionių po Jeruzalę, Stambulą, Krymą, Kaukazą ir vakarines Rusijos imperijos žemes metu A. Firkovičius surinko didžiulę knygų ir rankraščių kolekciją, kurią 1859 m. pasiūlė įsigyti Sankt Peterburgo Imeratoriškajai viešajai bibliotekai. Kolekcija buvo tyrinėjama specialiosios Rusijos Mokslų akademijos komisijos ir 1862 m. imperatoriaus Aleksandro II įsaku buvo skirti 125 000 rublių šios kolekcijos įsigijimui. Kolekciją įprasta vadinti pirmuoju A. Firkovičiaus rinkiniu, ją sudaro 1500 rankraščių, knygų ir dokumentų. 1863 m. A. Firkovičius su žmona Hana dar kartą išvyko į kelionę po Artimuosius Rytus. Jie aplankė Jeruzalę, Alepą, Beirutą, Kairą, Stambulą ir kitas vietas. Būdamas Jeruzalėje A. Firkovičius už savo lėšas remontavo seniausią karaimų kenesą (sinagogą). Iš savo kelionių jis atsivežė dar didesnę kolekciją, į kurią įėjo senieji rankraščiai iš Kairo genizos ir unikali Samarijos kolekcija. Visą kolekciją sudarė apie 17 000 vienetų (jau po A. Firkovičiaus mirties 1876 m. kolekciją taip pat įsigijo Sankt Peterburgo Imperatoriškoji viešoji biblioteka iš jo palikuonių už 50 000 rublių). Pirmasis ir antrasis rinkiniai buvo didžiausi tuo metu pasaulyje rankraščių rinkiniai rašyti senąja žydų kalba. 1865 m. grįžęs iš kelionių po Artimuosius Rytus, A. Firkovičius apsigyveno Čufut-Kale siekdamas atgaivinti kadaise paliktą karaimų miestą. 1872 m. Vilniuje išleista A. Firkovičiaus knyga Avne zikkaron (Paminkliniai akmenys), kurioje aprašyti jo tyrinėti Krymo karaimų nekropoliai. A. Firkovičius mirė 1874 metais, palaidotas Čufut-Kale kapinėse.
Trakų istorijos muziejaus karaimikos rinkinyje saugomos kelios fotonuotraukos ir atvirukai, kuriuose įamžintas A. Firkovičius, vienas žymiausių karaimų tautos veikėjų.

S. Šapšalo karaimų tautos muziejaus vedėjas Vidas Alvikas