Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritis - vasaris
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritis - kovas
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00
 
Lapkritis - kovas
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai


 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

XIX a. porceliano dirbiniai, dekoruoti Lietuvos-Lenkijos heraldika

2016. 10. 12

Muziejus laikraštyje nr. 42 (459)

Visiškai nauja medžiaga – porcelianas – buvo išrasta Kinijoje dar 620 m. e. metais. Gamybos metodas ilgai laikytas paslaptyje ir tik 1708 m. Saksonijos eksperimentuotojai Erenfrydas Valteris fon Čirnhauzas (Ehrenfried Walther von Tschirnhaus, 1651–1708) ir Johanas Frydrichas Biotgeris (Johann Friedrich Böttger, 1682–1719) sugebėjo išgauti europietiškąjį porcelianą. Pastarasis vokiečių alchemikas 1707 m. atrado raudonojo porceliano formulę. Dar po metų pavyko pagaminti baltojo porceliano gaminius. Apie atradimą jis informavo Saksonijos kurfiurstą ir Lietuvos-Lenkijos valstybės (LLV) karalių Augustą II (1694–1733). Valdovas sugebėjo įvertinti atradimo svarbą ir 1710 m. išleido įsaką apie „Lenkijos karaliaus ir Saksonijos kurfiursto porceliano manufaktūros įkūrimą“ Meiseno Albrechtsburgo pilyje. Visi porceliano dirbiniai buvo žymimi sukryžiuotų kardų ženklu. Tai pirmasis ir seniausias Europoje porceliano žymuo, naudojamas iki šių dienų.

Meiseno manufaktūros veikloje išskiriami keli periodai. Bene vaisingiausias buvo 1720–1730 m., kai Meiseno porceliano paslapčių saugotojui Samuilui Štolceliui pavyko iš Vienos parsikviesti Gregorijų Geroldtą, meistrą, mokėjusį ištapyti baltąjį porcelianą kobalto mėlynu ir polichrominiu dekoru. Šiuo periodu gausiai gaminti kavos, arbatos ir pietų servizai, kurių nemaža dalis puošta LLV ir Saksonijos heraldika. Augustas II buvo sukaupęs daugiau nei 1 600 vienetų porceliano dirbinių kolekciją – iki Antrojo pasaulinio karo ji buvo saugoma Drezdeno rūmuose. Manufaktūra klestėjo ir valdant Augustui III (1733–1763). Šis valdovas 1738 m. ištekino savo dukrą Mariją Amaliją už Neapolio karaliaus Karlo III (1734–1759). Dalis kraičio buvo puošnūs porcelianiniai stalo servizai, dekoruoti LLV bei Vetinų dinastijos herbais. Trapiojo porceliano dirbiniai taip sužavėjo karalių, kad jis įkūrė pirmąją Italijoje, Capo de Monte porceliano manufaktūrą prie Neapolio, o tapęs Ispanijos karaliumi (1759–1788) – manufaktūrą Ispanijoje. Saksonijos valdovų Augusto II ir Augusto III valdymo laikotarpio Meiseno porceliano dirbiniai, puošti LLV heraldika – stalo servizai, vazos, veidrodžių rėmai, skirti tik rūmų reprezentacijai, vėlesniais laikais buvo gaminami dėl didelės paklausos. Populiarumo piko metu Meiseno manufaktūrai vadovavo Ernstas Augustas Leitericas (1818–1893). Ankstyvojo Meiseno periodo heraldinius ir siužetinius motyvus meistriškai interpretavo dailininkas Teodoras Grustas, gėlių motyvus ir ornamentiką Julius Eduardas fon Braunsdorfas, Otas Eduardas Foigtas ir kiti.

Gausią Trakų istorijos muziejaus istorijos rinkinio porceliano dirbinių, dekoruotų Lietuvos –Lenkijos heraldika, kolekciją 2016 m. papildė du Saksonijos Meiseno manufaktūros puodeliai su dangteliais bei lėkštutėmis. Abiejų gaminių dekoras identiškas. Puodelių priekinėse sienelėse, baltame lauke, ištapyti polichrominiai, ovalūs 4 dalių LLV herbai – su įstrižai išdėstytais heraldiniais Lietuvos Vyčiais ir Lenkijos Ereliais bei širdyje – kartuše, vainikuotame karališka karūna, Saksonijos herbu. Aplink – aukso spalvos ornamentinis apvadas, likęs laukas – žydros Dangteliai kupoliniai, jų priekinėje pusėje, baltame lauke, valdovo monograma – „AR“ (Augustus Rex) su aukso spalvos apvadu. Tiek lėkštučių, tiek puodelių apatiniuose dugnuose – Meiseno porceliano ženklai – sukryžiuoti kardai (tokio tipo manufaktūros ženklas liudija, jog dirbiniai gaminti po 1815 m. iki XIX a. pab.).

Muziejininkas Saulius Zalys