Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritis - vasaris
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritis - kovas
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00
 
Lapkritis - kovas
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai


 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Monetos, skirtos Slucko juostoms

2016. 10. 21

Muziejus laikraštyje nr. 43 (460)

Voluinės arba Ipatijaus metraštis Slucką (dab. Baltarusija) mini 1116 m. data, tad šiemet šis, anksčiau priklausęs Kijevo Rusios valstybei, XIII a. patekęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įtakon, miestas švenčia garbingą 900 m. sukaktį. Siekiame dar kartą priminti dabar jau trijų valstybių istoriniu paveldu tapusią meninę vertybę – kontušo juostas, Lietuvoje žinomesnes apibendrintu Slucko juostų pavadinimu.

Kontušo juostos laikytinos specifiniu tekstilės meno reiškiniu. Mykolas Kazimieras Radvila – Žuvelė 1736 m. Slucke atidarė kontušo juostų audyklą, veikusią iki 1844 m. Šioje manufaktūroje 1793 m. prie 28 audimo staklių dirbo 60 meistrų. Verta paminėti, jog XVII–XVIII a. tai buvo ne vien utilitarus audinys, skirtas sujuosti vyro, visų pirma didiko, bajoro viršutinį apdarą, bet ir vienas pačių raiškiausių ir meniškiausių asmens identifikacijos ženklų. Juosta, nemažiau už kitas vyro kostiumo dalis ar ginklą, be visų kitų savo reikšmių, ženklino asmens priklausomybę ne tik atitinkamam luomui, bet ir valstybei, tad buvo ir pastarosios simbolis. Pasak dr. M. G. Matušakaitės-Martinaitienės, svarbiausi kontušo juostų audybos židiniai įsisteigė ir veikė būtent Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Slucką ir Gardiną į Lenkijos karalystės sudėtį mėginantieji įterpti autoriai daro istorikams visiškai neleistiną klaidą. Audyklų šiose gyvenvietėse steigimo iniciatoriai buvo LDK didikai ir aukšti pareigūnai“. Kadangi audyklos veikė ne viename LDK mieste, vėliau ir Lenkijos teritorijoje, autorė pagrįstai siūlo atsižvelgti į juostų paskirtį ir jas vadinti bendriniu „kontušo juostų“ vardu, o „Slucko juostų“ pavadinimą teikti vien šiame mieste pagamintiems audiniams. Subtilus juostų koloritas, pagrįstas įvairiarūšiu ir įvairiaspalviu verpalų sąskambiu. Savitas dekoras ir originalus jo išdėstymas audinio plokštumoje net dabar stebina taikomosios dailės specialistus ir yra vertinamas kaip audimo technikos stebuklas. Suvaldyti daugybę plonytėlaičių šilkinių, aukso bei sidabro gijų, iš jų sukurti sudėtingiausius, kiekvienoje audinio dalyje vis kitaip kaitaliojamus ornamentus – tai būtų labai sudėtinga užduotis ir šiuolaikinės tekstilės meistrui. Šios juostos buvo Rytų ir Vakarų kultūrų sąveikos bei sarmatiškosios ideologijos suformuoto bajoriško kontušinio kostiumo dalis. 1831 m. carinė administracija uždraudė dėvėti bajoro tautinę tapatybę išreiškiantį kontušą, o kartu ir ryšėti kontušines juostas. Daug jų buvo sunaikinta, kitos liko dvarų rinkiniuose. Bene didžiausia dalis juostų kaip šeimos relikvijos buvo aukojamos bažnyčioms ir naudojamos liturginiams drabužiams siūti.

Iškiliausio LDK meninės tekstilės paveldo įamžinimo dalis mus pasiekė 2013 m. Baltarusijos nacionalinio banko išleistų proginių monetų „Slucko juostos“ serija. Penkių šios serijos sidabrinių monetų komplektas dėžutėje yra saugomas Trakų istorijos muziejaus numizmatikos rinkinyje. Monetos „Audimas“, „Radvilos“, „Šlėktos kostiumas“, „Žymės“ bei „Kolekcionavimas“  yra 20 Baltarusijos rublių nominalo, 925 prabos sidabro, 33,62 g svorio, 50 mm skersmens. Monetos kaldintos Lietuvos monetų kalykloje, kiekviena – 7 tūkst. vnt. tiražu. Monetų dailininkė – Svetlana Nekrasova. Numizmatikos objektuose įamžintos Slucko juostos yra bene vienintelis LDK gyvavusios šilkininkystės liudijimas.

Istorijos skyriaus vedėja Alvyga Zmejevskienė