Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritis - vasaris
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritis - kovas
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00
 
Lapkritis - kovas
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Augustinas Savickas
Paroda „Kilmingieji“
Trakų Salos pilis
2019 12 06 – 2020 01 14

Paroda „Iš Kalėdų eglutės
žaisliukų istorijos“
Trakų Salos pilis
2019 12 06 – 2020 01 13

 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

XIX a. aristokratų vizitinės kortelės

2017. 06. 07

Muziejus laikraštyje Nr. 23 (493)

Vizitinių kortelių atsiradimą kai kurie autoriai sieja su Senovės Kinija, kiti teigia, jog ši neverbalinės komunikacijos priemonė atsirado XVII a. karaliaus Liudviko XIV dvare, kuriame formavosi ir dabartinė etiketo samprata. Vizitinė kortelė buvo ne tik neatsiejama aristokratų luomo atstovų bendravimo priemonė, bet ir įrankis, padedantis susipažinti su įtakingais žmonėmis. XIX a. vizitinė kortelė buvo privalomas kiekvieno aukštuomenės nario atributas.

Aristokrato „darbas“ – būti tik luomo atstovu – kito jau nuo XVIII a. pab. ir jau XIX a. kilmingieji buvo ir politikai, ir karininkai, ir verslininkai. Tuo pačiu metu aristokratija keitėsi vizitinėmis kortelėmis – šis veiksmas ilgainiui buvo siejamas su daugybe taisyklių bei ritualų, kurių buvo privalu laikytis, nenorinti įžeisti griežtai šiomis normomis besivadovavusių aukštuomenės atstovų. Keitimosi etiketas arba tradicija buvo tokia – aristokratas, siekiantis vizito ar naujos pažinties, atvykęs į svečius liokajui įteikdavo savo kortelę. Kortelę perskaitęs namų šeimininkas nuspręsdavo, priimti svečią ar ne. Nesant šeimininkui, aplankytojo namuose palikta vizitinė kortelė buvo ženklas, koks asmuo buvo apsilankęs ir tikisi būti priimtas su vizitu. Ypatingomis progomis, kai lankydavosi daug vizituotojų, buvo pastatomos specialios kortelėms skirtos dėžutės ar sidabrinis padėklas – šias korteles peržiūrėjęs namų ar puotos šeimininkas matydavo, kas buvo apsilankęs. Taip pat pagal kortelė buvo reikalinga puotos ceremonmeisteriui atvykusio svečio vardui bei titului paskelbti. Saviti buvo ir aukštuomenės diktuojami reikalavimai vizitinių kortelių dizainui – kortelė tapo kiekvieno didiko priemone pabrėžti savo titulų ir turtų gausą – dailiai spalvomis, auksu, sidabru išpiešiant ant kortelės vardo ir pavardės, kartais – tėvavardžio, pirmųjų raidžių monogramas ar visą savininko vardą, vainikuojamos karūna, pavaizduojant visus titulus, herbus, regalijas.

2016 m. Trakų istorijos muziejus įsigijo daugiau nei pusantro šimto aristokratų vizitinių kortelių kolekciją. Joje, šalia pasaulio galingųjų valdovų bei garsiausių ATR, Rusijos Imperijos, Europos kilmingųjų vizitinių kortelių, yra ir dvi kortelės su Osmanų Imperijos sultono Abdul – Azizo (1830–1876) sidabro ir aukso spalvos parašo faksimilėmis. Būtent šios kortelės padėjo identifikuoti visą kortelių kolekciją – šis monarchas pirmasis iš visų Osmanų Imperijos sultonų 1867 m. su oficialiai vizitais keliavo po didžiąsias Europos valstybes, o tų pačių metų liepos 24 d. Koblence buvo oficialiai pristatytas Prūsijos karališkajai šeimai. Tad darytina prielaida, jog aptariama kortelių kolekcija galėjo priklausyti šios monarchų šeimos atstovams. Kolekcijos „puošmena“ – Austrijos imperatoriaus Pranciškaus Juozapo I (1830–1916), jo sutuoktinės Elžbietos Vitelsbach, kitaip vadinamos Sisi (1837–1898), poros dukterų – Gizelos (1856–1932) bei Marijos Valerijos (1868–1924), taip pat imperatoriaus brolio, Austrijos erchercogo
Karlo Liudvigo (1833– 1896) vizitinės kortelės. Jos iliustruoja ne tik praeities aristokratų bendravimo ypatybes bei ritualus – už jų slypi dviejų Habsburgų atstovų šeimų istorija, išgyventos tragedijos bei netektys, jų įtaka  vėlesniems politiniams įvykiams ir pasaulio geopolitiniams pokyčiams.

Istorijos skyriaus vedėja Alvyga Zmejevskienė