2018. 01. 17
Muziejus laikraštyje Nr. 3 (525)
Kortų kaladė (kalbininkai rekomenduoja kortų rinkinį vadinti malka, nors, paprasčiau būtų vadinti „kortų komplektas“). Tai magiškų simbolių rinkinys, nuo seniausių laikų tarnaujantis žmogui pokštams ar rimtam žaidimui, ateities spėjimui, suteikiantis malonumo, sėkmingai išsprendus pasjanso galvosūkį. Manoma, kad kortos atkeliavo į Europą XIV a. kartu su pirkliais ir misionieriais. O po gero šimtmečio Prancūzijoje, Vokietijoje jau buvo žinomas šiais laikais egzistuojantis kortų tipas.
Kodėl atskiruose Žemės rutulio regionuose žaidžiama nevienodomis kortomis? Kortų piešiniai, kaip ir žmonių kalba, kiekvienoje vietovėje susiformavo savitai, kiekvienas kortų piešėjas kūrė kortas savo nuožiūra. Tačiau taip jau susiklostė, kad pasaulyje paplito kelių pagrindinių rūšių kortos: su vadinamaisiais anglų-amerikietiškais, prancūziškais, šveicariškais, vokiškais ir italų-ispaniškais paveikslais. Tiesa, minėtais pavadinimais kortas geriau skirstyti ne pagal paveikslus, kurie iš esmės labai skiriasi, bet pagal simbolius ant kortų. Paprastai viename kortų komplekte yra keturių rūšių simboliai, vadinami spalvomis. Kuo šios kortų spalvos skiriasi?
Vadinamieji prancūziškieji simboliai šiuo metu yra plačiausiai paplitę. Tai yra juodi, vadinami vynais arba pikais ir kryžiais, o taip pat raudoni, vadinami širdimis arba čirvais ir būgnais. Tiesa, yra kortų komplektų, kur visos keturios simbolių rūšys yra keturių skirtingų spalvų, tačiau jos nėra populiarios. Anglų-amerikietiškos kortos pasižymi charakteringais margais piešiniais, bet simboliai ant kortų yra tokie patys kaip ir prancūziškieji.
Mažiau paplitusios šveicariškos kortos, kurių simboliai – vėliavėlės (vimpelai), gėlių žiedai (juos vadina rožėmis), gilės ir varpeliai (skambaliukai). Šveicarai išleido universalias kombinuoto stiliaus kortas, kuriose matome ir prancūziškus, ir šveicariškus simbolius kartu.
Vokiškųjų kortų simboliai vadinami taip: lapai, širdys, gilės ir varpeliai. Tokiomis kortomis dažniausiai žaidžiama Vokietijoje ir Austrijoje, nors jos populiarios ir Čekijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, kai kuriuose Šveicarijos regionuose. Tarpukario Lietuvoje taip pat dažnai buvo žaidžiama vokiškomis kortomis. Iki šiol yra išlikę vokiški kortų pavadinimai, ypač mėgstami vakariniuose Lietuvos rajonuose. Bet dabar Lietuvoje žaidžiama prancūziškojo tipo kortomis, nors, plečiantis užsienio turizmui, prekybos ryšiams su Europos bei kitų žemynų šalimis, vis dažniau sutinkamos ir angliškosios.
Kitaip kortų simboliai formavosi Apeninų ir Pirėnų pusiasalių šalyse. Tokių kortų, retokai sutinkamų mūsų krašte, simboliai dar labiau neįprasti mūsų akiai: kardai (kalavijai, durklai), taurės (kuokos), vėzdai, monetos ir pan. Paplitusios jos labiausiai Italijoje, Ispanijoje ir Lotynų Amerikos šalyse.
Ne visada kortų komplektas yra keturių spalvų (simbolių). Prieš II Pasaulinį karą buvo žaidžiamas į šiuolaikinį bridžą labai panašus žaidimas su penkiomis spalvomis, kur penktoji spalva buvo erelio siluetas. Ir visai neįprastai atrodo šiuolaikinių dizainerių sukurtos kortos, kurių simboliai – plaštakos, akys, daržovės, vaisiai, šturvalai, obliai, pjūklai, šachmatų figūros ir dar daug kitokių.
Nuolat atsiranda nauji kortų variantai, tačiau ir Trakų istorijos muziejuje sukaupti egzemplioriai leidžia susidaryti pakankamai įvairiapusišką vaizdą apie pasaulio kortų rūšių įvairovę.
Muziejininkas Albinas Borisevičius
