Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritis - vasaris
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritis - kovas
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00
 
Lapkritis - kovas
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Augustinas Savickas
Paroda „Kilmingieji“
Trakų Salos pilis
2019 12 06 – 2020 01 14

Paroda „Iš Kalėdų eglutės
žaisliukų istorijos“
Trakų Salos pilis
2019 12 06 – 2020 01 13

 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Atkurtos Lietuvos kariuomenės artilerijai 100 metų

2019. 03. 28
 
Muziejus laikraštyje Nr. 13 (587)
 
2019-aisiais sukako 100 metų, kai 1919 m sausio 1 d. įsakyme buvo paminėta 1-oji artilerijos baterija. Artilerija buvo antroji kariuomenės rūšis, po pėstininkų, pradėta formuoti besikuriančioje Lietuvos kariuomenėje. Artilerija pradėta formuoti sausio 6 d., Kaune, jos vadu paskirtas papulkininkis Eduardas Jodko (1873–1944), o sausio 24 d. jį paskyrus į aukštesnes pareigas, kapitonas Vincas Geiga (1883–1945). Sausio 6-ąją Lietuvos kariuomenė įsigijo ir pirmuosius artilerijos pabūklus – iš vokiečių nupirktos 2 rusiškos trofėjinės 1900 m. modelio 76.2 mm lauko patrankos, dalis amunicijos ir 24 arkliai jų vežiojimui. Pradiniai artilerijos kūrimo žingsniai buvo sunkūs, trūko aprangos ir kitų būtinų dalykų. Bet, palaipsniui, buvo įsigyjamas reikiamas inventorius, apmokomi nauji artileristai, vasario mėnesį gauti dar keturios „tricolės“. Vasario 25 d. artileristai atsiskyrė nuo pėstininkų, į savarankišką struktūrą su savo vadovybe. Kovo 28 d. 1-oj baterija gavo kovos krikštą, nedideliame susidūrime su bolševikais ties Deltuva. Jau pirmojoje Karo mokyklos  laidoje buvo apmokytas 21  artilerijos karininkas. Organizacijai ir koordinacijai 1919 m. gegužės pabaigoje buvo paskirtas Artilerijos dalies inspektorius. 1919 m. birželio pabaigoje iš Artilerijos pulko baterijų imti formuoti divizionai. Per metus, nors ir labai sunkiomis sąlygomis, vykstant mūšiams, Lietuvos kariuomenė sugebėjo suorganizuoti gana rimtas artilerijos pajėgas. Viso 1919 metais buvo suformuotos 8 lauko artilerijos baterijos dviejuose divizionuose. Pasibaigus kovoms su bolševikais ir bermontininkais, 1920 metų pradžia Lietuvos kariuomenei, prasidėjo palyginti ramiai.  Naujas frontas artilerijai atsivėrė 1920 m. viduryje, aštrėjant santykiams su Lenkija. Tuomet kaip tik ten buvo sutelkta didesnė dalis esamos kariuomenės. 1920 m. rugsėjį ištikusioje Seinų - Druskininkų  karo mūšių katastrofoje, artilerija patyrė ir didžiausius nuostolius –  prarado 10 artilerijos pabūklų, daug artileristų žuvo. Bet baterijos buvo greit atkurtos. Juo labiau, kad liepos 18 d. internavus prie Kruonio lenkų artilerijos brigadą lietuviams atiteko ir 16 prancūziškų 75 mm kalibro artilerijos pabūklų. Beveik visa turima artilerija buvo sutelkta ir 1920 m. spalio - lapkričio mūšiuose, atremti Želigovskio „sukilimą“. Mūšiams nurimus, dar ilgai didesnė dalis artilerijos pajėgų buvo sutelkta lenkų kontroliuojamos teritorijos pasienyje. Paskutinį kartą ten artileristams į mūšį teko stoti 1923 m. vasarį. Per Nepriklausomybės kovų laikotarpį žuvo du artilerijos karininkai ir 44 kareiviai, 1 karininkas ir 43 kareiviai dingo be žinios, 14 karininkų ir 82 eiliniai pateko į nelaisvę. Kovoms pasibaigus Artilerijos brigadą sudarė 4 artilerijos pulkai, buvo įsigyta 118 įvairaus kalibro pabūklų.
                      2012 m. Trakų istorijos muziejus įsigijo 17 vinječių, kuriose chronologiškai, pagal jų tarnybos artilerijos daliniuose pradžią, sudėta 250 artilerijos karininkų portretų. Po kiekvienu portretu parašytas karininko laipsnis, pavardė, vardas ir data. Vinjetės pagamintos apie 1930 m.

Rinkinio saugotojas Vytautas Tenešis