Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovas, balandis, spalis
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandis - spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai


 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

LŠS I rinktinės 38 Antakalnio būrio albumas

2019. 06. 06

Muziejus laikraštyje Nr. 23 (597)

2019 metais  pažymime Lietuvos Šaulių Sąjungos (LŠS) įkūrimo 100-metį ir  atkūrimo 30-metį. LŠS kūrėjai buvo apsišvietę, patriotiškai nusiteikę žmonės, siekiantys įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę, ginti ją nuo vidaus ir užsienio priešų. Šaulių sąjungos pradininkas Matas Šalčius (1890–1940), ideologinę platformą suformulavo Vytautas Putvis-Putvinskis (1873–1929). Steigiant Šaulių sąjungą 1919 m. birželio 27 d.remtasi daugiausia Šveicarijos patirtimi. Šaulių sąjungos nariai savo lengvuosius ginklus turėjo saugoti namuose. Pirmosios Lietuvos vyriausybės vadovas Augustinas Voldemaras (1883–1942) pradžioje manė, kad mūsų šaliai nereikia reguliarios kariuomenės, kadangi laisvę užtikrins savanoriai, organizuoti Šaulių sąjungos principu. Tačiau dėl mirtino pavojaus jaunai valstybei nuo išorės ir vidaus priešų gausos, šio plano teko atsisakyti, o LŠS 1919–1923 m. įnešė svarų indėlį kovose su bolševikinės Rusijos ir Lenkijos kariuomenėmis, buvo pagrindinė jėga Klaipėdos krašto sukilime. Nepriklausomybės kovų audrose žuvo 81 šaulys, 146 sužeisti. 1940 m. LŠS vienijo  per 62000 narių, šaulių  padaliniai sudarė 22 rinktines, suskirstytas į būrius. Šauliais galėjo tapti 16 metų sulaukę  asmenys, jais tapdavo ir ūkininkai, ir darbininkai bei nemažai tarnautojų. Veikė atskiri moterų, moksleivių ir rėmėjų padaliniai. LŠS dalį lėšų skyrė valstybė, kitos buvo surenkamos iš nario mokesčio, pajamų iš renginių bei aukų.  Kaip visuomeninė patriotinė ir antisovietinė organizacija Šaulių sąjunga Sovietų sąjungai 1941 m. birželio 6 d. okupavus Lietuvą, po mėnesio buvo uždrausta. Dauguma vadų ir tūkstančiai eilinių buvo represuoti. Neatsitiktinai šauliai tapo ginkluoto ir pogrindinio pasipriešinimo branduoliu, o pasitraukę į Vakarus nuo 1954 m. suorganizavo LŠS tremtyje, kuriai priklausė 30 kuopų.

Trakų istorijos muziejuje saugoma daugybė LŠS istoriją ir veiklą atspindinčių eksponatų. Šį kartą pristatomas – 1931 m. LŠS I rinktinės 38 Antakalnio būrio albumas dokumentams ir veiklos nuotraukoms talpinti. Tai – šviesaus, lakuoto medžio aptaisais, 447 x 377 mm dydžio, 45 žalios spalvos  kartono lapų (deja, be nuotraukų ar dokumentų]) albumas. Medinis viršelis drožinėtas, dekoruotas reljefu ir  užrašu: LŠS I RINKTINĖS 38 ANTAKALNIO  ŠAULIŲ 1931 BŪRYS. Centre – vaikinas ir mergina,  laikantys lauro vainiką su LŠS emblema. Vainiko viduje Gediminaičių stulpai ir himno posmas, virš vainiko – stilizuota tekanti saulė, kampuose atgautos Klaipėdos švyturys ir siekiamo atgauti Vilniaus Gedimino borštas. Viršuje datos: 1931 15 VII 1936, apačioje – A. PAŽERAUSKAS. Tai – vienas iš tarpukario LŠS veikėjų, gimęs 1900 m. Aleksandrijos dvare prie Šiaulių, 1919–1922 buvęs Nepriklausomybės kovų savanoriu ir šauliu. Viliaus Kavaliausko, faleristikos žinovo duomenimis – A. Pažerauskas 1928 m. buvo apdovanotas DLK Gedimino III laipsnio medaliu, o 1939 m.– Šaulių Žvaigžde – aukščiausiu LŠS  pasižymėjimo ženklu, prilygintu valstybiniam apdovanojimui.

Muziejininkas Saulius Zalys