Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Liepa
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
enrika.trofimoviene

 

Eitulionių (Migliniškių) pilkapyno radiniai

2019. 06. 18

Šiuo metu Trakų istorijos muziejaus lankytojus kviečiame apžiūrėti Sakralinio meno ekspozicijoje vykstančią laikiną parodą, kurioje eksponuojami radiniai aptikti Eitulionių (Migliniškių) pilkapyne rastame degintiniame moters kape. Tiems kurie negali atvykti, o ir tiems, kurie susidomėjo paroda ir nori pamatyti daugiau, siūlome susipažinti ne tik su parodoje eksponuojamais, tačiau ir kitais šio, Rytų Lietuvos pilkapynų kultūrinei grupei priskiriamo, pilkapyno radiniais bei unikaliomis archeologinių tyrinėjimų nuotraukomis.                

Elektrėnų savivaldybėje esantis Eitulionių pilkapynas bei jo radiniai - unikalus besikeičiančių papročių liudininkas. Jis mena Rytų Lietuvos pilkapių kultūros, datuojamos III-IV – XII a. pradžią bei kaitą, kuomet paprotį mirusiuosius laidoti nedegintus, palaipsniui keičia kremavimo apeigos. Būtent šiame pilkapyne aptinkami abu laidojimo būdai, o laikinoje parodoje eksponuojami radiniai iš III a. II p. – IV amžiais datuojamo degintinio moters kapo, atskleidžia kaimyninių genčių įtaką. Manoma, jog kremacijos paprotys Rytų Lietuvos pilkapių kultūros gentis pasiekė iš pietinės užnemunės dalies į Nemuno dešinįjį krantą atsikėlus didesnėms ar mažesnėms sūduvių – jotvingių grupėms, kuriose jau buvo įsigalėjęs mirusiųjų deginimo paprotys. Apie čia palaidotos mirusios priklausymą šiai genčiai byloja ne tik laidojimo būdas, tačiau ir įkapės – papuošalai. Ypač išsiskiria plačios bei masyvios rankogalinės apyrankės.                 

Skaitmeninėje parodoje galite susipažinti ir su Eitulionių pilkapyne rastais, tradiciškai vyrų palaidojimams priskiriamais radiniais – ietigaliais, kirviais, apie žirgo svarbą kario gyvenime liudijančiu pentinu. Taip pat apžiūrėti molinių indų, kurie, kaip spėjama, buvo naudoti laidojimo apeigų metu, šukių nuotraukas.