Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritis - vasaris
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritis - kovas
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00
 
Lapkritis - kovas
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Augustinas Savickas
Paroda „Kilmingieji“
Trakų Salos pilis
2019 12 06 – 2020 01 14

Paroda „Iš Kalėdų eglutės
žaisliukų istorijos“
Trakų Salos pilis
2019 12 06 – 2020 01 13

 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

A. Adamo litografija „Rykantai prie Vilniaus liepos 3-iąją“

2019. 07. 10

Muziejus laikraštyje Nr. 28 (602)

Napoleonas Bonapartas (1769–1821) buvo vienas pirmųjų naujųjų laikų valstybės veikėjų, kurie suvokė propagandos reikšmę nušviečiant politiką. XIX a. pradžioje pagrindine priemone plačiosioms masėms paveikti buvo spausdintas žodis ir vaizdas. Todėl jau savo politinės karjeros pradžioje Napoleonas globojo žurnalistus, mezgė pažintis su rašytojais ir dailininkais. Antai, ruošiant žygį į Egiptą, prie ekspedicinio korpuso buvo priskirta 200 vyriausybės apmokamų mokslininkų, žurnalistų ir menininkų. Jų dėka gimė nauja mokslo šaka egiptologija, o Napoleono veikla Egipte, nepaisant žygio nesėkmės, buvo nušviesta kuo palankiausiai. Napoleoną šlovinančius darbus tapė žymiausi Prancūzijos dailininkai – Ž.  L. Davidas (J. L. David), Ž. Engras (J. A. D. Ingres), T. Žeriko (T. Gericoult). Visos karinės kampanijos buvo atvaizduotos tiek prancūzų, tiek imperatoriui prijautusių kitų šalių dailininkų, darbuose. Pagal paveikslus buvo kuriami puošnūs litografijų albumai, skirti turtingiausiems naujosios klasės, buržuazijos atstovams, ranka spalvinti litografijų lakštai – pasiturintiems, o paprasti atspaudai – eiliniams miestelėnams. Tokių litografijų propagandinis poveikis buvo milžiniškas: 1806 m. įžengęs į Berlyną, 1807 m. –  į Varšuvą, o 1812 m. – į Vilnių, Napoleonas visur vietinių buvo sutiktas su entuziazmu. Tarp žymesnių dailininkų,  pagal kurio darbus buvo gaminami  litografijų lakštų tiražai ir albumai apie Napoleono žygius, minėtinas vokietis Albrechtas Adamas (Albrecht Adam, 1796–1862). Dailininkas 1809 m. buvo pakviestas į hercogo von Leuchtenbergo ir Italijos vicekaraliaus E. de Boharne (Beuharnais) rūmus, kur dirbo iki 1812 m. Čia buvo sukurti paveikslai ir jų litografijų albumai, skirti Napoleono karams. Pažymėtina, kad net po Napoleono kracho 1815 m. Vaterlo mūšyje ir tremties į šv. Elenos salą, A. Adamo litografijos, skirtos imperatoriaus žygiams, buvo tiražuojamos ir toliau bei turėjo komercinį pasisekimą. Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose saugomos keturios A. Adamo litografijos, iš albumo „1812 m Napoleono I-ojo Rusijos kampanija“, išleisto T. Hemano 1827–1833 m. Vokietijoje,  skirtos šio žygio stovykloms  Lietuvos vietovėse – Kruonyje, Rykantuose, Trakuose ir Šalčininkuose. Apie A. Adamo spalvotą litografiją „Trakai 1812 m. liepos 4 d.“ jau buvo rašyta leidinyje „Muziejus laikraštyje“  Nr. 16 (173) 2011 m.

Litografija „Rykantai prie Vilniaus liepos 3-iąją“ (A Riconti  pres de Wilna,  le 3 Jullet) yra nespalvota, 380 x 277 mm dydžio. Lapo apačioje,  dešiniajame kampe – faksimilė. Rykantų vietovės peizaže,  medinės bažnyčios fone, sėdi generolas E. de Boharne (Beuharnais), Rusijos kampanijos metu vadovavęs IV  korpusui, šalia prigulęs ilsisi adjutantas. Generolas laukia nuo žirgų einančių dviejų žygūnų su imperatoriaus depeša. Beje, Rykantų pavadinimą savo romane „Karas ir taika’’ (1863–1869) pamini rusų rašytojas Levas Tolstojus. Muziejuje saugomos  litografijos vertingos ne tik meniniu, bet ir istoriniu pažintiniu požiūriu,  supažindinančios su prancūzų  imperatoriaus Napoleono I-ojo Rusijos kampanijos lietuviškais akcentais.
                                                      
Muziejininkas Saulius Zalys