Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovas, balandis, spalis
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandis - spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai


 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai

2019. 07. 18

Muziejus laikraštyje Nr. 29 (603)

2019 m. liepos 12 d. įvyko išrinktojo Lietuvos Respublikos Prezidento, jo Ekscelencijos, Gitano Nausėdos inauguracija. Gegužės 26 d. rinkimų antrąjį turą laimėjęs ekonomistas G. Nausėda tapo aštuntuoju Lietuvos Respublikos prezidentu ir penktuoju tiesiogiai išrinktu mūsų valstybės vadovu. Tarpukario Lietuvoje 1919 m. Antanas Smetona (1874–1944) prezidentu  buvo išrinktas Lietuvos Tarybos, o 1926 m. į šias pareigas grįžo po karinio perversmo. Tuo tarpu kiti du tarpukario Lietuvos prezidentai – 1922 m. ir 1923 m. Aleksandras Stulginskis (1885–1969) bei 1926 m. Kazys Grinius (1866–1950) – valstybės vadovais buvo išrinkti ne tiesiogiai piliečių, o Seimo narių, kaip numatė to meto Konstitucija. 1990 m. kovo 11-ąją atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, 1992 m. spalio 25 d. referendumu buvo priimta nauja Konstitucija, kuri numatė tiesioginius valstybės vadovo – prezidento rinkimus. Per šį laikotarpį (neskaitant 2019 m. rinkimų) įvyko šeši Respublikos prezidento rinkimai, o į valstybės vadovo postą buvo išrinkti keturi asmenys: 1993 m. – Algirdas Mykolas Brazauskas (1932–2010); 1998 m. ir 2004 m. – Valdas Adamkus; 2003 m. – Rolandas Paksas (2004 m. balandžio 6 d. po apkaltos proceso pašalintas iš LR prezidento pareigų), 2009 m ir 2014 m. – Dalia Grybauskaitė.
    
2019 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose dalyvavo 9 kandidatai: ekonomistas Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, ES komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, dalyvavęs dviejuose prezidento rinkimuose Vytenis Povilas Andriukaitis, filosofas Arvydas Juozaitis, Seimo nariai Naglis Puteikis ir Mindaugas Puidokas, ES Parlamento nariai Valentinas Mazuronis ir Valdemar Tomaševski. Pirmasis rinkimų turas vyko gegužės 12 d. Į antrąjį rinkimų turą pateko I. Šimonytė ir G. Nausėda, surinkę apylygiai balsų. Antrajame ture G. Nausėda solidžia persvara iškovojo pergalę, surinkęs 65,68 proc. rinkėjų balsų.
    
Trakų istorijos muziejuje saugoma nemažai eksponatų, susijusių su įvairiais rinkimais. Tai – kandidatų rinkiminiai plakatai, skrajutės, ženkleliai, lipdukai ir t. t. Šį kartą pristatome Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistą 2019 m. Respublikos prezidento rinkimų I-ojo turo plakatą, skirtą kandidatui G. Nausėdai. Plakato dydis – 41,8 x 29,5 cm. Plakato viršuje užrašas: „RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMAI / 2019 M. GEGUŽĖS 12 D.“ Plakato viršutinėje dalyje, kairėje pusėje – G. Nausėdos portretinė nuotrauka. Šalia nuotraukos,  dešinėje užrašas: „GITANAS / NAUSĖDA / Kandidatas į Respublikos Prezidentus“. Plakate chronologiškai nuoseklia tvarka surašyta trumpa G. Nausėdos biografija. Plakato apačioje, dešinėje pusėje pavaizduotas stilizuotas prezidento rūmų priekinis fasadas. Nors šiandien šį plakatą suvokiame kaip ką tik praėjusio rinkimų proceso palikimą, tačiau ilgainiui jis taps unikaliu svarbaus įvykio liudininku, kadangi prezidento rinkimai visuomet užima ypatingą vietą demokratinių valstybių politinės istorijos kontekste.
                                     
Vyr. muziejininkas Tomas Petrauskas