Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovas, balandis, spalis
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandis - spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai


 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Laikraščiui „Lietuvos žinios" – 110 metų

2019. 08. 08

Muziejus laikraštyje Nr. 32 (606)

2019 m. sukako 110 metų nuo vieno seniausių ir ilgiausiai leistų laikraščių „Lietuvos žinios" pirmojo numerio, atspausdinto 1909 m. birželio 19 d. (birželio 6 d. pagal tuo metu galiojusį Julijaus kalendorių), pasirodymo. Šio laikraščio steigėjas ir pirmasis leidėjas buvo teisininkas, visuomenininkas ir politikas Jonas Vileišis (1872–1942).

Nuo pat pradžios „Lietuvos žiniose" buvo rašoma įvairias sritis apimančiomis temomis: nuo ekonomikos, politikos bei kultūros aktualijų iki Lietuvos ar pasaulio naujienų. 1913 m. įvestas nuolatinis Literatūros skyrius, kuriame ir pati redaktorė Žemaitė išspausdino kelis savo apsakymus. Laikraštyje buvo propaguojamos lietuviškumo, valstybingumo ir vienybės idėjos, kurios padėjo konsoliduoti tautą bendram siekiui – nepriklausomos Lietuvos valstybės paskelbimui ir išlaikymui. Per daugiau nei amžių siekiančią leidybos istoriją, buvo visko – tiek pakilimų, tiek nuosmukių. Pastarųjų dažnas kaltininkas buvo karas. Leidyba pirmą kartą buvo nutraukta I-ojo Pasaulinio karo metais ir atkurta tik 1922 m. Tarpukariu, metams bėgant, susidomėjimas laikraščiu augo, o tiražas buvo nuolat didinamas. Tačiau prasidėjus II-ajam Pasauliniam karui laikraščio plėtra vėl buvo sustabdyta. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio 1 d. pasirodė 173 (6333) laikraščio numeris, kuriame buvo išspausdintas redakcijos atsisveikinimo pranešimas, informavęs skaitytojus apie laikraščio veiklos nutraukimą dėl pasikeitusios politinės situacijos. Pusę amžiaus užmarštyje prabuvusio laikraščio leidyba buvo atnaujinta tik atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę – 1990 m. Atgimusioje valstybėje laikraštis greitai surado naują skaitytojų auditoriją ir greitai išpopuliarėjo, tiražas pasiekė 18 100 egzempliorių. Pradžioje jį leido Lietuvos socialdemokratų partijos taryba, o vėliau, perpirkus akcijas, „Achemos grupės" koncernas. Vis dėlto pastaruosius 29 metus sėkmingai leisto laikraščio leidyba buvo galutinai nutraukta 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimas buvo priimtas laikraščio akcininkų susirinkime.

Prisimindami ilgus „Lietuvos žinių" leidybos metus ir šio laikraščio indėlį į kultūros bei  informacijos sklaidą, pristatome Trakų istorijos muziejaus raštijos rinkinyje saugomą 1939 m. birželio 17 d. išleistą jubiliejinį 6000-ąjį „Lietuvos žinių" numerį, skirtą laikraščio gyvavimo 30 metų jubiliejui pažymėti. Šis numeris ypatingas – net 44 puslapių, 45,5 x 33 cm dydžio, kietu viršeliu, gausiai iliustruotas nuotraukomis ir piešiniais. Pirmuose puslapiuose atspausdinti sveikinimai laikraščiui nuo tarpukario Lietuvos valdžios atstovų: kariuomenės Vado brigados generolo Stasio Raštikio, Ministro Pirmininko Jono Černiaus ir dar septynių ministrų. Šiame laikraščio numeryje taip pat gausu straipsnių, kuriuose atspausdinti visuomenininkų ar politikų atsiminimai apie „Lietuvos žinias" ir atsiliepimai apie šio laikraščio svarbą Lietuvos kultūrai bei valstybingumo idėjų sklaidai.
                                                                                                     
Muziejininkas Darius Deinarovičius