Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritis - vasaris
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritis - kovas
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00
 
Lapkritis - kovas
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Augustinas Savickas
Paroda „Kilmingieji“
Trakų Salos pilis
2019 12 06 – 2020 01 14

Paroda „Iš Kalėdų eglutės
žaisliukų istorijos“
Trakų Salos pilis
2019 12 06 – 2020 01 13

 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Plakatas „Royal Mail Line į Pietų Ameriką“

2019. 08. 13

Muziejus laikraštyje Nr. 33 (607)
    
Po trečiojo Lietuvos Lenkijos valstybės (LLV) padalijimo 1795 m., po pralaimėtų 1830–1831 m. bei 1863–1864 m. sukilimų prasidėjo emigracija iš Lietuvos. Pirmieji buvo politiniai emigrantai, kilę iš bajorijos. Vadinamoji ekonominė emigracija, palietusi įvairius gyventojų sluoksnius, prasidėjo XIX a 7–8 deš. Valstiečiai kėlėsi į didžiuosius Rusijos imperijos miestus, didelė dalis persikėlė į Rytprūsius ar Angliją. Po 1868 m. prasideda masinis išvykimas į JAV. Manoma, kad nuo XIX a. 7 deš. iki 1914 m. į Ameriką atvyko apie 289 000 lietuvių. Susiformavo lietuviškos bendruomenės su savo parapijomis, mokyklomis, profesinėmis, labdaros ir politinėmis sąjungomis bei draugijomis. Išeiviai lietuviai daug prisidėjo formuojant tautinės nepriklausomos valstybės idėją, padėjo labdara ir savanoriais atkuriant Lietuvos nepriklausomybę 1918 m.
 
Po I-ojo Pasaulinio karo Kongresas apribojo lietuvių atvykimą į JAV – iki 382 asmenų. Todėl antroji emigracijos banga jau iš nepriklausomos Lietuvos vyko į Pietų Ameriką. Daugiausia lietuvių, kas trečias emigrantas, vyko į Braziliją, kurios vyriausybė 1923–1930 m. turėjo Lietuvoje įsteigtas agentūras, siūlančias emigrantų šeimoms nemokamus kelionės bilietus. Buvo skleidžiami gandai, kad atvykėliai gaus nemokamai žemės ir padargų. Tačiau,  atvykę lietuviai, buvo nukreipti į atokias San Paulo ir Paranos kavos plantacijas, kur dėl prižiūrėtojų savivalės ne tik neprasigyveno, bet prasiskolinę negalėjo grįžti į tėvynę. Jų skundai privertė Lietuvos vyriausybę  1929 m. San Paule įsteigti konsulatą. Daug nuveikė 1927 m įkurtas Susivienijimas Lietuvių Brazilijoje. Įsteigtos lietuviškos mokyklos, visuomeninės organizacijos, draugijos, spausdinami laikraščiai ir žurnalai.

Kita lietuvių emigrantų traukos vieta buvo Argentina. Čia „Susivienijimas lietuvių Argentinoje“ veikė nuo 1914 m., bet dauguma atvyko XX a. 3–4 deš. Sovietų Lietuvoje bestseleriu buvo rašytojo V. Sirijos Giros (1911–1997) romanas „Buenos Aires“ (1956 m.), kur vaizdinga kalba plėtojamas siužetas apie emigracijos į Argentiną peripetijos, tiesa, iš socialistinio realizmo pozicijų.

Dar vienas migracijos centras – Urugvajus, beje, vienintelė Pietų Amerikos valstybė niekad nepripažinusi Lietuvos inkorporavimo į SSRS. Lietuvoje emigrantų reikalais rūpinosi  1931 m. įkurta „Draugija Užsienio lietuviams remti“, 1935 m. rugpjūčio 11–17 d. vykusio I-ojo Pasaulio lietuvių kongreso  Kaune metu įkurta „Pasaulio lietuvių sąjunga“.
 
Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose saugomas XX a. 4 deš. plakatas, atspindintis antrosios lietuvių emigracijos aktualijas. Tai – 51 x 64 cm dydžio,  stačiakampis spalvotos poligrafijos lakštas, atspausdintas Anglijoje, Keneth Shoesmith (1890–1939) spaustuvėje. Pavaizduotas transatlantinis laivas, virš jo užrašas: ROYAL MAIL LINE (Karališkoji pašto linija) ir informacija lietuvių k.: Į PIETŲ AMERIKĄ BRAZILIJĄ URUGVAJŲ ARGENTINĄ. KAUNAS LAISVĖS ALĖJA 26.
                                
Muziejininkas Saulius Zalys