Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovas, balandis, spalis
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandis - spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Baltijos keliui – 30 metų

2019. 08. 21

Muziejus laikraštyje Nr. 34 (608)

2019 m. rugpjūčio 23 d. sukanka 30 metų nuo taikios masinės demonstracijos „Baltijos kelias“, kai 2 mln. žmonių 19 val. susikibo rankomis 650 km ilgio grandinėje nuo Vilniaus per Rygą iki Talino, patvirtindami vieningumą siekti laisvės. Baltijos kelią organizavo nacionaliniai judėjimai: „Rahvarinne“ Estijoje, Latvijos liaudies frontas ir „Sąjūdis“ Lietuvoje. Dalyviai rinkosi į akciją miestuose, kaimuose arba organizuotai ar patys transportu važiavo į tas Baltijos kelio vietas, kurios buvo numatytos organizatorių.  Trakų rajono 1989-ųjų Baltijos kelią organizavo Aleksandras Klumbys, mons. Vytautas Pranciškus Rūkas, Sigita Nemeikaitė, Juozas Vercinkevičius ir kt. Trakų istorijos muziejaus darbuotojai, tuomet taip pat prisijungė prie Baltijos kelio akcijos ir stovėjo susikibę rankomis. Trakų rajono 2 km atkarpa buvo nuo Musninkų – Širvintų kelio iki Viesų sankryžos, kurioje trakiškiai vėliau pastatė Jono Kasperavičiaus drožtą įvykiui atminti kryžių.

Didžiausias protesto kelio akcijos pasiekimas buvo tai, kad TSRS pripažino Molotovo – Ribentropo pakto egzistavimą ir paskelbė jį negaliojančiu. Tai tapo vienu svarbiausių žingsnių kelyje į nepriklausomų Baltijos valstybių atkūrimą.

Šį kartą pristatome tris Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose saugomus eksponatus, du iš jų buvo pagaminti Baltijos kelio 10-čiui, o trečias – šio įvykio 25-čiui atminti. Vienas eksponatas – tai kolekcinė, 50 litų moneta, skirta Baltijos kelio 10-mečiui, išleista 1999 m.  Monetos briaunoje: VILNIUS RYGA TALINAS. Averse Lietuvos Respublikos herbas – Vytis ir nominalas 50 litų bei 1999 metai, reverse – Baltijos KELIUI-10 ir stilizuotų rankų motyvas. Monetos dailininkas Antanas Žukauskas. Moneta kaldinta iš sidabro, skersmuo 38,61 mm, masė 28,28 g., tiražas 4000 vnt., baigta platinti 2004 m. Kitas eksponatas, skirtas Baltijos kelio 10-čiui, yra plakatas „Baltijos kelyje 1989–1999“, kurį išleido Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, spausdino A. Jakšto spaustuvė Vilniuje 1999 m., tiražas 3000 egz. Plakato dailininkas Bronius Leonavičius, fotografas Alfredas Simonavičius, spaudai paruošė dailininkė dizainerė Jūratė Rutkauskaitė. Ir trečiasis eksponatas dar viena sidabrinė 50 litų moneta, išleista jau 25-ųjų Baltijos kelio metinių proga (iš serijos „Lietuvos Nepriklausomybės kelias“). Monetos briaunoje: EESTI, LATVIJA, LIETUVA. Averse Lietuvos Respublikos herbas – Vytis ir nominalas 50 litų bei 2014 metai,  reverse – trijų Baltijos valstybių geografiniai atvaizdai ir jas jungiančio kelio kompozicija. Monetos dailininkai Eglė Ratkutė ir Giedrius Paulauskis.

Šios istorinės datos paminėjimui pasirinkta, išanalizavus tuometinę archyvinę medžiagą, populiariausia gėlė – kardelis – tvirtybės, ryžto simbolis, puikiai atspindintis taikaus protesto idėją: už laisvę 1989-aisiais kovojome ne kardais, o kardeliais.

Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėja Irena Senulienė