Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovas, balandis, spalis
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandis - spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

2019-ieji – Juozo Naujalio metai

2019. 09. 03

Muziejus laikraštyje Nr. 36 (610)

2019 m. balandžio 9 d. sukako 150 metų nuo kompozitoriaus, vargonininko, pedagogo, vieno iš profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkų Juozo Naujalio gimimo. Atsižvelgdamas į šią sukaktį ir muziko nuopelnus, Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius paskelbė Juozo Naujalio metais.
    
J. Naujalis gimė 1869 m. Raudondvaryje. Gimtinėje lankė pradžios mokyklą, o laisvalaikiu mokėsi vargonavimo pas vietinį vargonininką, savo krikštatėvį Kazimierą Stankevičių. Berniuko muzikiniai gabumai atkreipė paties grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus (1852–1935) dėmesį. Grafo materialiai remiamas 1884 m. J. Naujalis išvyko studijuoti į Varšuvos muzikos institutą, kurį 1889 m. baigė su labai geru įvertinimu. Po studijų jis grįžo į Lietuvą, trumpai vargonavo Vabalninke, 1891 m. persikėlė į Rietavą, o netrukus vyskupas Mečislovas Leonardas Paliulionis (183 1908) pakvietė J. Naujalį užimti Kauno katedros vargonininko ir choro vedėjo pareigas. 1894 m. J. Naujalis, finansuojamas vyskupo, 6 mėnesius stažavosi Vokietijoje, Regensburgo aukštojoje bažnytinės muzikos mokykloje. Po šių mokslų muzikos klasikas kunigų seminarijoje gavo choro ir choralo profesoriaus pareigas, o vyskupas M. L. Paliulionis jam pavedė įvykdyti bažnytinės muzikos reformą. J. Naujalis suorganizavo mišrų vyrų – berniukų chorą, kuris tapo prestižiniu ir labai išgarsėjo. 1899 m. jis įkūrė slaptą chorą, iš kurio vėliau išaugo „Dainos“ draugija, veikusi iki 1944 metų. Pas J. Naujalį tobulintis vyko vargonininkai iš įvairių parapijų, o šie profesoriaus kursai galiausiai tapo vargonininkų mokykla, kuri buvo legalizuota 1913 metais. Pas J. Naujalį pasitobulinę vargonininkai netgi gaudavo vietas geresnėse parapijose. J. Naujalis buvo aktyvus ir spaudoje – rašė straipsnius, recenzijas, apžvalgas, leido laikraštį „Vargonininkas“ ir Vargonininkų kalendorių, 1905 m. Kaune jis įsteigė pirmąjį legalų lietuvišką knygyną. 1919 m. J. Naujalis įkūrė privačią muzikos mokyklą, kuri 1920 m. tapo valstybine, 1933 m. pertvarkyta į Kauno konservatoriją, o pačiam steigėjui suteiktas profesoriaus titulas. Iki 1927 m. J. Naujalis buvo šios mokyklos direktorius, o mokytojavo joje iki pat savo mirties. 1924 m. J. Naujalis buvo vienu iš Pirmosios lietuvių dainų šventės organizatorių ir vyriausiųjų dirigentų. Intensyvia muzikine veikla jis užsiėmė iki pat 1934 m. rugsėjo 9 d. mirties. J. Naujalio palikimas Lietuvos muzikai yra didžiulis – jis sukūrė daug bažnytinės ir pasaulietinės muzikos kūrinių, išugdė nemažai talentingų muzikų, rūpinosi mūsų šalies muzikos profesionalumu. Už visus savo nuopelnus J. Naujalis pelnytai tituluojamas lietuvių muzikos patriarchu.
    
Minėdami J. Naujalio metus, pristatome Trakų istorijos muziejaus faleristikos rinkinyje saugomą vienpusį medalį, skirtą žymiajam lietuvių muzikui. Medalis skritulio formos, pagamintas iš variuoto aliuminio Vilniaus „Dailėje“ 1989 m., jo skersmuo – 20 cm. Averso kompozicija reljefinė. Centre pavaizduotas J. Naujalio biustas, o virš jo – arkos formos penklinė su užrašytomis natomis. Greta penklinės pavaizduotos medžio šakos ir paukštis. Averso apačioje – užrašas puslankiu „JUOZAS NAUJALIS 1869–1934“.
                                    
Vyr. muziejininkas Tomas Petrauskas