Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritis - vasaris
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritis - kovas
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00
 
Lapkritis - kovas
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai


 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

75-tosios Pirčiupių kaimo tragedijos metinės

2019. 09. 11

Muziejus laikraštyje Nr. 37 (611)

2019 m. minime 75-tąsias Pirčiupių kaimo tragedijos metines. Lietuva po 1940 m. SSRS okupacijos, patyrusi brutalius visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo lūžius, masines represijas ir trėmimus, nuo 1941 m. birželio išgyveno jau kito totalitarinio režimo – hitlerinės Vokietijos, agresiją. Nacionalsocialistinė valstybė įtraukė Europą į II-jį pasaulinį karą, kuriame nepaisė ilgaamžių karybos tradicijų, laužė tarptautinių konvencijų – Hagos, Ženevos ir kitų, susitarimus. A. Hitlerio vadovybės nurodymu, okupuotų miesto kvartalų ir kaimų, kurių ribose nuo pasipriešinimo dalyvių rankų žūdavo vokiečių kariai, gyventojai buvo laikomi bendrininkais, pasmerktais fiziniam likvidavimui. Oradūras prie Glano Prancūzijoje, Lidicė Čekijoje, Chatynė Baltarusijoje tapo nacistinio beprecedenčio susidorojimo su civiliais gyventojais simboliu. Lietuvoje tokie yra Ablinga ir Pirčiupiai. Pastaruosiuose, ramiame lietuviškame kaime, kurį Vilniaus–Varėnos ir Vilniaus–Eišiškių plentai dalijo į dvi dalis, buvo vokiečių atramos punktas kovai su sovietų ir lenkų Armijos Krajovos diversantais. Du sunkvežimiai su vokiečių kariais ankstų 1944 m. birželio 3 dienos rytą užvažiavo ant minų, buvo apšaudyti. Hitlerinė vadovybė įsakė nedelsiant vykdyti baudžiamąją akciją. Tai buvo pavesta W. Tittelio vadovaujamam 16-ajam SS ir policijos pulkui, dislokuotam Vilniuje, Eišiškėse, Rūdininkuose, su štabu Trakuose. Baudėjų kolona su 17 sunkvežimių ir 3 tankais apsupo Naujuosius Pirčiupius. Visi kaimo trobesiai padegti, nužudyta 119 žmonių, iš jų 45 vaikai iki 15 metų, 4 kūdikiai. Gyvi liko tie pirčiupiečiai. kurių tuo metu nebuvo kaime ir 9 atsitiktinai prasprūdę pro apsuptį. Išlikę gyvi 39 žmonės kaimą atstatė – 1957 m. buvo 12 namų, 1972 – 30, 2011 metais kaime buvo 75 gyventojai. Tokių kaimų kaip Pirčiupiai likimus, po pergalės II-ame pasauliniame kare, eksploatavo SSRS propaganda – kaip vokiečių žvėriškumo ir vietinių gyventojų paramos sovietiniams partizanams iliustracijas, nors SSRS ir Vokietijos represinės struktūros veikė identiškai. Likimo ironija – panašiai skamba net pavadinimai vietų, kur abi pusės vykdė nusikaltimus, tapusius represijų simboliais – Katynė Rusijoje, kur sovietai sunaikino internuotus lenkų karo belaisvius ir Chatynė Baltarusijoje, nacių sudeginta kartu su žmonėmis. Pirčiupių memorialas, pastatytas 1960 m. skulptoriaus Gedimino Jokūbonio (1927–2006) ir architekto Vytauto Gabriūno (1930–1992) – skulptūra „Motina“ ir siena su 119 aukų pavardėmis. Statiškos kompozicijos, apibendrinto siužeto, santūrios plastikos monumentas 1960 m. gavo LTSR Valstybinę, o 1963 m. SSRS Lenino premijas. Tragedijos tema Justinas Marcinkevičius 1961 m. sukūrė poemą „Kraujas ir pelenai“, o 1981 m. pagal Vytauto Žalakevičiaus scenarijų, Almantas Grikevičius sukūrė filmą „Faktas“. Nuo 1960 m. iki 2000 m. veikė Pirčiupių kaimo muziejus. Dabar jo ekspozicija saugoma Vilniuje. Trakų Istorijos muziejaus rinkiniuose yra G. Jokūbonio autorinis 1964 m. medalis, skirtas Pirčiupių memorialui. Jis – 135 mm skersmens, lietos bronzos, vienpusis. Pavaizduota autoriaus skulptūra „Motina“ bei įrašas – „DEK ŠIRDIE TU PRIVALAI DEGTI, KAD NEBŪTŲ DEGINAMI ŽMONĖS. PIRČIUPIS 1944 METAI“. Gausi muziejaus ženklelių, skirtų Pirčiupių tragedijai, kolekcija. Jie gaminti Lietuvos – Vilniaus ir Kauno „Dailės“. Kauno „Metalisto“, Telšių „Praktikos“ dailės kombinatuose ir įvairiuose SSRS dailės dirbinių įmonėse. Ženkleliai stačiakampiai ir kontūriniai, gaminti iš įvairių medžiagų – vario, bronzos, nikelio, kai kurie dengti emaliu, yra dekoruotų gintaru. Siužetai dažniausiai atkartoja Pirčiupių Memorialo vaizdus, dažnas kaimą sunaikinusių liepsnų motyvas. Lietuvoje gaminti ženkleliai modernistinio dizaino, gaminti kitose SSRS Dailės dirbinių įmonėse – artimesni oficialiajam socialistinio realizmo kanonui.
                                       
Muziejininkas Saulius Zalys