Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovas, balandis, spalis
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandis - spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai


 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Aleksandras Mardkovičius

2019. 09. 18

Muziejus laikraštyje Nr. 38 (612)

Aleksandras Mardkovičius gimė 1875 m. Lucke neturtingoje Anos ir Marko Mardkovičių šeimoje. Tėvas atsikėlė iš Kukizovo, kur visą gyvenimą pradirbo pradinių klasių mokytoju ir buvo likęs vieninteliu iš buvusios karaimų bendruomenės. Lucke šeima gyveno Karaimų gatvėje, kurioje buvo susikoncentravęs pagrindinis bendruomenės gyvenimas. Čia Aleksandras baigė pradinę mokyklą ir gimnaziją. Kurį laiką dirbo notarų biure. 1901 m. paliko gimtąjį miestą ir išvyko į Brestą, vėliau į Jekaterinoslavlį. Ten taip pat įsidarbino notarų biure ir tuo pat metu studijavo teisę Kijeve. 1903 m. su pagyrimu užbaigęs studijas atidarė savo nuosavą notarų biurą. 1910 m. vedė Rozaliją Sandomirską ir susilaukė 3 vaikų: Tamaros, Anatolijaus ir Marko.

Dar gyvendamas Kijeve jis aktyviai įsitraukė į karaimų bendruomenės veiklą. Maskvoje leidžiamame žurnale Ка­ра­им­ская жизнь (Karaimų gyvenimas) buvo spausdinami jo straipsniai. Spalio revoliucijos metu Mardkovičius su šeima pasitraukė į Lenkiją, o 1921 m. gruodžio mėn. vėl sugrįžo į Lucką kur dirbo viename iš notarų biurų ir kartu aktyviai dalyvavo karaimų visuomeninėje veikloje. Prisidėjo kuriant Aleksandro vardo karaimų dvasinę seminariją, dalyvavo kenesos atstatymo komiteto veikloje, laikinai ėjo bendruomenės valdybos pirmininko pareigas, aktyviai bendradarbiavo sureguliuojant karaimų juridinį statusą, paruošiant nuostatus atskiroms karaimų bendruomenėms ir karaimų religinės sąjungos statutą. Suvokdamas, kad karaimų kalba pamažu nyksta jis inicijavo karaimų leidyklos sukūrimą. Savo straipsniuose skatino karaimų domėjimąsi savo praeitimi, tradicijų ir kalbos išlaikymą. Jo iniciatyva karaimų kalba tapo viena iš kalbų vartojamų Rytų Europoje bendruomenių pamaldose. 1930–1939 m. A. Mardkovičius išleido 16 knygų, iš kurių 11 karaimų kalba. Daugumos jis buvo ir autorius, ir redaktorius, taip pat leido savo lėšomis. Vienas svarbiausių jo darbų buvo žurnalas karaimų kalba Karaj Awazy (Karaimų balsas). 1931–1939 m. išleido 12 numerių. Žurnalo tematika buvo labai įvairi: literatūros kūriniai, vaikiški eilėraščiai ir mįslės, informacija apie aktualius bendruomenei įvykius Lenkijoje ir už jos ribų. Daugelis straipsnių rašyti paties leidėjo, taip pat publikuoti Z. Abrahamovičiaus, S. Kobeckio ir Š. Lopato eilėraščiai, J. Malecko, S. Firkovičiaus, T. Levi-Babovičiaus straipsniai. Mirė 1944 m., palaidotas Lucko karaimų kapinėse. A. Mardkovičiaus palikuonys gyvena Lenkijoje.

Trakų istorijos muziejaus karaimikos rinkinyje saugomas leidinys „Aleksander Mardkowicz. Karaj - sez - bitigi. Slownik karaimski. Karaimisches Wőrterbuch.“ (liet. „Karaimų–lenkų– vokiečių kalbų žodynas“). Jį sudaro 4417 karaimų kalbos žodžiai. Iki 1973 m. tai buvo vienintelis karaimų kalbos žodynas. Knyga minkštais gelsvos spalvos viršeliais, apimtis – 71 puslapis. Yra autoriaus pratarmė lenkų ir vokiečių kalbomis, kurioje paaiškinta, kad žodžiai žodynui buvo renkami iš gyvosios kalbos ir senų rankraščių. Knygos dydis – 15,7 x 20,8 cm. Spausdinta 1935 m. Richterio spaustuvėje Lucke.

S. Šapšalo karaimų tautos muziejaus vedėjas V. Alvikas