Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovas, balandis, spalis
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandis - spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai


 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Minersvilio Lietuviškosios Šv. Pranciškaus parapijos įstatai

2019. 10. 03

Muziejus laikraštyje Nr. 40 (614)

Spalio 4-ąją minime pasaulinę gyvūnijos ir šventojo Pranciškaus Asyžiečio, gyvūnų globėjo, dieną. Šv. Pranciškus gyveno 1182–1205 m. Italijoje, Asyžiuje. Pasaulis žino Pranciškų Asyžietį kaip poetą, visuomenės veikėją, gamtos mylėtoją, kuris žavėjosi žvaigždžių spindėjimu, kalnais, slėniais bei gyvūnijos grožiu. Po mirties Pranciškus Asyžietis Italijoje buvo paskelbtas šventuoju – gyvūnų, katalikybės plėtros, gamtos apsaugos ir prekybininkų globėju.

2019-ieji metai Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Pasaulio lietuvių metais, atsižvelgiant į tai, kad sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių Charta, kuria įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė. Gegužės 17 d. Trakų istorijos muziejus Salos pilyje atidarė parodą „Pasaulio lietuviai“, skirtą Pasaulio lietuvių metams paminėti.

XIX a. pabaigoje į JAV plūdo pirmoji emigrantų banga. Dešimtys tūkstančių lietuvių iškeitė savo darbus tėvynės žemės ūkyje į Pensilvanijos kasyklas, Čikagos skerdyklas ir kitų didmiesčių gamyklas. Kilę iš religingo Lietuvos kaimo, prastai mokėdami angliškai, jie įkūrė savo rajonus ir bendruomenes, laikraščius ir orkestrus, pastatė be galo puošnias bažnyčias (atsižvelgiant į kuklų jų gyvenimo būdą), kūrė įvairias šventųjų vardais pavadintas savišalpines organizacijas.

Į Minersvilį (Minersville), miestą Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pensilvanijos valstijoje, į šiaurę nuo Lancasterio, lietuviai pradėjo keltis 1889 m. ir daugiausiai dirbo anglies kasyklose.

Nuo XIX a. 9 dešimtmečio Minersvilyje kūrėsi lietuvių organizacijos (pirmoji Pažangių moterų draugija, Šv. Antano draugija, Susivienijimo Lietuvių Amerikoje kuopa, Šv. Vincento savišalpos draugija, Spindulio draugija, Šv. Pranciškaus draugija, Tėvynės mylėtojų draugijos kuopa, Želmens draugija, Amerikos socialistų darbo partijos lietuvių skyrius). 1895 m. įkurta Šv. Pranciškaus parapija (iki tol lietuviai priklausė airių Šv. Vincento parapijai). 1900 m. iš liuteronų nupirkta bažnytėlė, 1902 m. įkurtos parapijos kapinės. Netrukus nupirkta bažnytėlė tapo per maža, todėl pradėta rūpintis naujos bažnyčios statymu. 1906 m. viename kalnelyje nupirktas didelis žemės sklypas, pastatyta klebonija, o 1909 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. XX a. 4 deš. bažnyčia suremontuota, 1950 m. pristatytas fasadas su dviem bokštais, padaryti nauji langų vitražai, šalia bažnyčios pastatyta Liurdo koplyčia, išmokėtos skolos. Pastatyta parapinė mokykla, kurioje mokėsi per 300 vaikų. 1958 m. parapijai priklausė apie 500 šeimų (1900 parapijiečių).

Šį kartą pristatome lankytojams vieną iš Trakų istorijos muziejuje saugomų įstatų kolekcijos eksponatų – Minersvilio Lietuviškosios Šv. Pranciškaus Parapijos įstatus. Tai nedidelė, kietais tamsiais viršeliais, 13,5 x 8,6 cm dydžio knygelė, kurioje išdėstyta Šv. Pranciškaus parapijos 10 pagrindinių įstatų punktų. Knygelėje po įstatų dalies vienas puslapis skirtas atžymėti išmokas bažnyčios pastatymui ir skolos išlyginimui, likę puslapiai skirti atžymėti mėnesines rinkliavas.
                                                                                                          
Muziejininkė Eglė Rojutė