Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritis - vasaris
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritis - kovas
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00
 
Lapkritis - kovas
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai


 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Pirmajam žemaičių paminėjimui istoriniuose šaltiniuose – 800 metų

2019. 10. 17

Muziejus laikraštyje Nr. 42 (616)

Seimas paskelbė 2019-uosius Žemaitijos metais. Šiemet sukanka 800 metų nuo pirmojo Žemaitijos paminėjimo, 1219 m. Ipatijaus kronikoje aprašant Haličo-Voluinės didžiųjų  kunigaikščių  ir  Lietuvos taikos sutartį, kurioje minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) bei Vykintas.

Žemaitijos vardas iki XX a. pr. nebuvo paplitęs – šis regionas vadintas Žemaičiais. Vytautas Didysis žemaičių vardą aiškino tuo, kad tai žemė, esanti geografiniu požiūriu žemiau negu aukštaičių. Kai kurie kalbininkai Žemaitijos vardą kildina iš žodžio „žemė“. Nuo XV a. lotyniškuose ir vokiškuose rašytiniuose šaltiniuose Žemaičių žemė buvo vadinama Samogitia, Samogitiae.

Žemaitija – etninis regionas dabartinėje šiaurės vakarų Lietuvoje,  užimantis apie 21 000 km2. Šiam plotui  priskiriama teritorija, priklausanti Telšių, Tauragės apskritims, daliai Klaipėdos, Šiaulių ir Kauno apskričių. Žemaitijos etnografinio regiono riba tik apytikriai sutampa su žemaičių tarmės riba. Kalbiniu požiūriu Žemaitija skirstoma į tris dalis: šiaurės, vakarų ir pietų, o gyventojai, priklausomai nuo to, kaip jie ištaria uo ir ie, į dounininkus, donininkus ir dūnininkus. Žemaitijos ir likusios Lietuvos dalies skirtumai atsirado jau pačioje baltų etnogenezės pradžioje, kai II–III a. pr. Kr. išsiskyrė vakarų ir rytų baltų grupės. Žemaičių gyvensena smarkiai skyrėsi nuo kitų etnografinių Lietuvos sričių gyventojų kultūros. Čia, anksčiau nei kitur, plito lietuviška raštija, formavosi inteligentija. Net baudžiavos sąlygos buvo geresnės nei Aukštaitijoje. Su baudžiauninku lažą galėjo eiti ir jo bendrininkas (baudžiauninko žmogus).

Šį kartą pristatome 4 spalvotus atvirukus, kuriuos išleido J. Šeškevičius  Kaune apie 1920 m.   Atvirukų dydis 139 x 89 mm, dailininkas Bronius Šaliamoras. Atviruke „Žemaitijos herbas“ atvaizduotas skydas, kuriame ant užpakalinių kojų stovinti meška su grandine ant kaklo. Skydo viršų puošia karūna. Atviruke „Telšių herbas“ mėlyname herbo skyde pavaizduotas Šv. Stanislovas, prikeliantis iš kapo Piotroviną. Virš skydo nupiešta auksinė mūro karūna su penkiais bokštais. Atviruke „Plungės herbas“ herbo skydo mėlyname fone, raudonu kaspinu perrištas auksinis kviečių pėdas, virš jo – auksinė Dievo Apvaizdos akis. Virš skydo nupiešta auksinė mūro karūna su penkiais bokštais. Atviruke „Rietavo herbas“ herbo skydo mėlyname lauke stačiomis einantis auksinis liūtas, dantyse laikantis sidabrinį kalaviją su auksine rankena. Virš skydo nupiešta auksinė mūro karūna su penkiais bokštais.

Pažymint Žemaitijos indėlį per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį, išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją, 2019 m. išleistas pašto ženklas, skirtas pirmajam žemaičių paminėjimui istoriniuose šaltiniuose ir 2 eurų nominalo apyvartinė  moneta (iš serijos „Lietuvos etnografiniai regionai“).
                                                                                                           
Muziejininkė Eglė Rojutė