Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritis - vasaris
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritis - kovas
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00
 
Lapkritis - kovas
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai


 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Lietuvos valstybės 1922 m. Konstitucija

2019. 10. 24

Muziejus laikraštyje Nr. 43 (617)

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė siekė įsitvirtinti  Europoje kaip teisinė valstybė, kurioje tiek valdovas, tiek didikai privalėjo laikytis rašytinių įstatymų, paklusti teismų sprendimams. Pirmieji konstitucinės reikšmės dokumentai – 1522 m., 1566 m. ir 1588 m. Lietuvos Statutai ir  1791-ųjų Gegužės Konstitucija  (pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje  po 1789 m. JAV Konstitucijos) bei ją lydintis Abiejų Tautų tarpusavio Įžadas, kuriuo Lenkijai stengiantis įtvirtinti unitarinę valstybę, Lietuvai pavyko išsaugoti didelę dalį savarankiškumo – pusę vietų karo ir iždo komisijose, trečdalį policijos komisijoje, kitų laisvių. Šie teisiniai dokumentai tapo įkvėpimo šaltiniu XX pr. politiniams veikėjams, siekiantiems atkurti nepriklausomybę naujomis istorinėmis sąlygomis. Pirmasis konstitucinės reikšmės dokumentas – 1917 m. lietuvių konferencijoje išrinktos Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Aktas. Jau 1918 m. lapkričio mėn. Valstybės Taryba paskelbė pirmąją Konstituciją, antrąją – 1919 m. Tačiau Steigiamasis Seimas negalėjo naudotis  antrąja 1919 m. Konstitucija ir  1920 m. birželio 10 d. paskelbė laikinąją Lietuvos Konstituciją, įtvirtinusią demokratinę respubliką, o 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta nuolatinė Lietuvos Valstybės Konstitucija. Tai buvo viena demokratiškiausių XX a. konstitucijų, kurioje įtvirtinta parlamentinė respublikos santvarka, visuotiniai rinkimai, pamatinės žmogaus teisės, apsauga senatvėje, ligos ir nedarbo atveju. Su tos konstitucijos paskelbimu buvo užbaigtas nepriklausomos valstybės atkūrimo darbas. Konstituciją sudaro 15 skyrių, kurie susideda iš 108 paragrafų. Paskelbta 1922 m. rugpjūčio 6 d. „Vyriausybės žinių“ 100/799 numeryje.
 
1940 m. sovietinis  stalininis režimas okupavo šalį ir pagal naują rinkimų įstatymą inkorporavo Lietuvą į SSRS. Sovietų okupaciją 1941 m. pakeitė hitlerinė. Išvengęs sovietinių represijų, išlikęs lietuvių inteligentijos elitas, artėjant frontui, pasitraukė į vakarus ir čia būrėsi į įvairias draugijas ir sąjungas. Tikėtasi, kad pasibaigus karui, greitu laiku, vienu ar kitu būdu bus atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Vokietijoje, Felbache, vienintelio, leidžiamo tremtyje, kultūros, politikos  ir socialinių mokslų žurnalo „Tėvynės Sargas“ iniciatyva, 1949 m.  Štutgarte 1000 egz. tiražu pakartotinai išleista „Lietuvos valstybės 1922 m. Konstitucija“. Vienas,  bibliografine retenybe tapęs, šio leidinio egzempliorius yra saugomas Trakų istorijos muziejuje. Tai – nedidelė, 23 puslapių,  minkštais viršeliais, knygelė, kurios pradžioje įdėtas dr, jur. V. Šešuvio įvadinis žodis. Įvade pabrėžiama, kad 1922 m. Konstitucijos tekstas „yra ne tik pageidaujamas, bet ir būtinas“, atsikursiančiai Lietuvos  valstybei. Antroje viršelio pusėje išvardinti žurnalo „Tėvynės Sargo“ leidiniai Vokietijoje. Leidinio viršelis ir  pirmas puslapis pažymėtas ALKA (Amerikos Lietuvių Kultūros archyvo) JAV, Putnamo mieste, Konektikuto valstijoje, antspaudu. Iš esmės, leidėjų viltys išsipildė, kai Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo“, o 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos piliečiai referendume priėmė šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos Konstituciją – pagrindinį valstybės įstatymą.                                                                                                                                                                                                                                                                                           
                                                                                                                   
Muziejininkas Saulius Zalys