Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Rugpjūtis
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
pietų pertrauka
12:00 - 12:45
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Parodos, renginiai

Senųjų amatų šventė
Trakų Salos pilyje
2020 08 23

Kęstučio Ramono, Augusto Ramono
paroda „Didieji mūšiai, didžiosios pilys“

Tarptautinis ekslibrisų konkursas 2020

 

 

 

 

 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
enrika.trofimoviene

 

Lietuvos Valstybės laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai

2019. 11. 06

Muziejus laikraštyje Nr. 45 (619)

Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius yra paskelbęs Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais. Prieš šimtą metų lietuvių tautai atstovaujanti Valstybės Taryba išrinko A. Smetoną atkurtos Lietuvos Valstybės Prezidentu.

Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose saugomi eksponatai suteikia puikią galimybę geriau pažinti tų laikų dvasią. Pristatome Kauno valstybės spaustuvėje išleistą dokumentą „Lietuvos Valstybės laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai“. 1918 m. lapkričio 2-ąją priimtas dokumentas yra nuolatinės Lietuvos Valstybės Konstitucijos pirmtakas. Pagrindine valstybės institucija buvo paskelbta Valstybės Taryba, o kolegialiu valstybės vadovu – Valstybės Tarybos prezidiumas, kurį sudarė Antanas Smetona, Justinas Staugaitis ir Jurgis Šaulys. Prezidiumui buvo pavesta vykdomoji valdžia, kurią jis vykdė per Ministrų kabinetą, vadovaujamą Augustino Voldemaro. Prezidiumas atstovavo valstybei, skelbė laikinuosius įstatymus, turėjo teisę „laikyti kariuomenę savo žinioje“, skirti kariuomenės vadą ir kt. Iki Pirmojo pasaulinio karo galioję teisės aktai palikti galioti tik tie, kurie neprieštarauja Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniams dėsniams. Panaikintos luomų privilegijos, paskelbta piliečių lygybė prieš įstatymus, nuosavybės neliečiamybė, žodžio, tikybos laisvė ir kita. 1919 m. balandžio 4 d. Valstybės Taryba priėmė Laikinosios Konstitucijos naują redakciją. Karinė grėsmė valstybingumui vertė sustiprinti vykdomąją valdžią – kolegialų Valstybės Tarybos Prezidiumą pakeitė jos renkamas Valstybės Prezidentas, kuriuo tapo A. Smetona. Pamatiniai Dėsniai atspindėjo tuometinės Lietuvos valdžios aukštą teisinės sąmonės lygį, sugebėjimą vertinti susidariusias vidaus ir užsienio politikos aplinkybes, siekiamas demokratinės valstybės kūrimo perspektyvas.

Kitas pristatomas eksponatas – 1919 m. Čikagoje lietuvių bendruomenės išleistas atvirukas, kurio akcentas – ovalus prezidento A. Smetonos portretas, iš abiejų pusių papuoštas spalvotomis lietuviškomis vėliavomis: tautine ir istorine. Virš šios kompozicijos puikuojasi Vytis ir Lietuvos Laisvės varpas. Šis Lietuvos laisvės simbolis buvo užsakytas ir nulietas Sent Luiso metalurgijos gamykloje pagal JAV Filadelfijos Laisvės varpą. Vienoje 500 kg sveriančio lietuviško varpo pusėje užrašytas Broniaus Kazio Balučio sukurtas tekstas: „O skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas kas negina jos“. Laisvės varpo atsiradimo iniciatorius advokatas Jonas Bagdžiūnas pasiūlė šį simbolį įteikti Amerikos lietuvių Seimui, kad padovanotų Lietuvai. Laisvės varpas buvo atidengtas ir pirmą kartą suskambėjo Amerikos lietuvių Seimo išvakarėse 1919 m. birželio 8 d. Čikagos teatre „Auditorium“. Per Liepoją į Lietuvą jis buvo atplukdytas 1922 m. sausio 13 d. Šiuo metu Laisvės varpas kabo Kauno karo muziejaus varpinėje ir skamba įvairių iškilmių metu.

Medininkų pilies skyriaus vedėjas Gintautas Terleckas