Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritis - vasaris
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritis - kovas
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00
 
Lapkritis - kovas
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Tarptautinis ekslibrisų konkursas 2020

Augustinas Savickas
Paroda „Kilmingieji“
Trakų Salos pilis
2019 12 06 – 2020 01 31

 

 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Šventoji Liucija

2019. 12. 12

Muziejus laikraštyje Nr. 50 (624)

Šventosios Liucijos diena kasmet švenčiama gruodžio 13-ąją. Vardas Liucija kilęs iš lotyniško žodžio lux, reiškiančio šviesą. Tad nenuostabu, jog Šv. Liucija yra asocijuojama su šviesa ir yra laikoma neregių bei akių gydytojų globėja, o jos pagrindinis atributas yra žvakė.

Nors Liucija buvo reali istorinė asmenybė, vis dėlto, žinių apie jos gyvenimą yra išlikę nedaug, o apie jos kančios istoriją pasakoja ne viena legenda.  Liucija yra kilusi iš Sirakūzų miesto, esančio Italijos pietuose, tačiau nėra žinoma  tiksli jos gimimo diena. Manoma, kad Liucija dar būdama jauna, priėmė krikščioniškąjį tikėjimą ir pažadėjo savo skaistybę Dievui. Tačiau tokiam poelgiui nepritarė jos motina Eutichija, kuri buvo numačiusi ištekinti savo dukrą už pagonio vyro. Pasipriešinusi motinos valiai Liucija buvo persekiojama dėl savo religinių įsitikinimų ir mirtinai nukankinta 304 m., Romos imperatoriaus Diokletiano valdymo laikais vykdytų masinių krikščionių persekiojimų metu.

Gruodžio 13-oji kaip Šv. Liucijos diena buvo pasirinkta neatsitiktinai. Remiantis Julijaus kalendoriumi, būtent šią dieną, buvo minima žiemos saulėgrįžos šventė, pažyminti trumpiausią dieną ir ilgiausią naktį metuose. Net ir Europoje nuo XVI a., pradėjus įsigalėti Grigalijaus kalendoriui, gruodžio 13 d. išliko reikšminga diena, žyminti žiemos švenčių pradžią ir praskaidrinanti trumpas žiemos dienas bei tamsos apgaubtus vakarus. Tamsaus paros meto trumpėjimas yra aktualiausias šiaurėje gyvenančioms tautoms, taigi, nenuostabu, jog šios krikščionių šventosios pasiekėjų ratas gausiai išaugo Skandinavijos šalyse: Norvegijoje, Danijoje, Suomijoje, Švedijoje. Būtent pastarojoje valstybėje – Švedijoje – Šv. Liucijos diena pradėjo populiarėti nuo XIX a. ir šiais laikais tapo neatsiejama švedų žiemos švente, kurios metu giedamos giesmės, o viena mergaitė šventės progra tituluojama Liucija, aprengiama balta suknele ir jai ant galvos uždedama žvakėmis papuošta karūna.

Savitomis Šv. Liucijos dienos tradicijomis švedai yra linkę dalintis ir su kitomis valstybėmis. Ne išimtis ir Lietuva, kur dar tarpukario laikinojoje sostinėje Kaune apie artėjančią žiemos švenčių pradžią skelbdavo Šv. Liucijos šventė, apie kurią nevengė rašyti ir vietos spauda.

Trakų istorijos muziejaus raštijos rinkinyje yra saugomas moterų inteligenčių mėnesinio žurnalo „Naujoji vaidilutė“ 1936 m. išleistas dvyliktas numeris, kurio skiltyje „Namų židinys – Kalėdų papročiai“ yra aprašoma 1936 m. gruodžio 13 dieną Kaune įvykusi tradicinė švedų Šv. Liucijos šventė, kurią organizavo Lietuvių - Švedų draugija, siekianti artimesnio abiejų tautų kultūrinio bendradarbiavimo. Draugijos pirmininkas prof. K. Pakštas pasakė lietuvių ir švedų kalbomis gražią kalbą. Straipsnis iliustruotas atspausdinta nespalvota nuotrauka, kurioje įamžintas šventės momentas.
                                                                                                      
Muziejininkas Darius Deinarovičius