Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Birželis
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-19:00

Birželis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
nedirbame
 
Birželis
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
nedirbame
 
Birželis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
nedirbame

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Atvirukas „Šiaulių Dėdė ir Žemkalnis“

2019. 12. 18

Muziejus laikraštyje Nr. 51 (625)

Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose yra  saugomas apie 1913 m. Marijos Šlapelienės knygyno Vilniuje išleistas  atvirukas, kuriame įamžinti du draudžiamos lietuviškos spaudos platintojai, už šią veiklą kartu kalėję cariniame kalėjime, šiauliečiai: Jonas Ambrozaitis (1856–1916), vadintas Šiaulių Dėde ir garsėjęs kaip publicistas, bei Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (1852–1916) – dramaturgas, teatrinių pastatymų režisierius ir aktorius.

J. Ambrozaitis gimė 1856 m. balandžio 22 d. Šiaulėnų miestelyje netoli Radviliškio. Baigęs vietos pradžios mokyklą, toliau lavinosi savarankiškai. Liepojoje dirbo uosto geležinkelio telegrafininku ir aktyviai platino draudžiamą spaudą. Caro žandarmerijos buvo susektas, įkalintas ir ištremtas į Viatkos guberniją. Ištrūkęs iš tremties, grįžo į Lietuvą, Šiauliuose vėl pradėjo platinti lietuvišką spaudą, kurią nuo 1884 m. gaudavo  iš  leidėjo Martyno Jankaus. Iškilus pavojui J. Ambrozaičiui vėl atsidurti kalėjime, grafas Vladimiras Zubovas (1862–1933) įdarbino jį „Gubernijos“ dvaro alaus daryklos ekspeditoriumi. Iš Prūsijos leidinius „Varpas“, „Ūkininkas“, „Naujienos“, „Darbininkų balsas“ atveždavo grąžinamose tuščiose alaus statinėse. Spaudos slėptuvė buvo įrengta  „Gubernijos“ daryklos sandėlyje. 1900 m. J. Ambrozaitis suimtas, 1901 m. vėl ištremtas į Viatkos guberniją. 1904 m. iš tremties grįžo į Šiaulius, aktyviai dalyvavo politinėje ir kultūrinėje veikloje. Dėdės, Pastumdėlio, Valkatos ir kitais slapyvardžiais J. Ambrozaitis bendradarbiavo „Vilniaus žiniose“, „Naujoje gadynėje“, „Lietuvos ūkininke“. Lėšų pragyvenimui užsidirbdavo versdamasis smulkia prekyba. I-ojo Pasaulinio karo metu  atvyko į Vilnių, dirbo Lietuvių komitete nukentėjusiems nuo karo šelpti. J. Ambrozaitis mirė 1916 m. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse.

G. Landsbergis-Žemkalnis gimė 1852 m. lapkričio 2 d. Kompanščiznos dvare prie Linkuvos. Mokėsi slaptoje lenkiškoje pradžios mokykloje, 1864–1870 m. – Šiaulių berniukų gimnazijoje. Paragintas Petro Vileišio, savarankiškai išmoko lietuvių kalbą. 1870 m. išstojęs iš berniukų gimnazijos, toliau mokėsi Rygos telegrafo mokykloje. 1871 m. gavo tarnybą Maskvos telegrafe, įstojo į Maskvos universitetą studijuoti teisės ir išlaikė privataus advokato egzaminus. 1884 m. grįžo į Lietuvą, iki 1895 m. gyveno Joniškėlyje ir Linkavičiuose  Pakruojo rajone, buvo šio ir kitų Benedikto Karpio (1857–1926) dvarų tvarkytojas, vertėsi advokato praktika. Jo namuose dažni svečiai buvo knygnešiai Jurgis Bielinis, Jonas Žąsinas. Apie 1886 m. susipažino su rašytoja Gabriele Petkevičaite-Bite, domėjosi lietuviška spauda, įsitraukė į jos platinimą, rėmė „Varpą“, „Ūkininką“ ir nuo 1890 m. juose bendradarbiavo. 1894 m. jis buvo priverstas išvykti į Charkovą, vėliau į Maskvą. Jo bute susitikdavo studentai, čia buvo slepiama lietuviška spauda.

Nuo 1895 m. G. Landsbergis pasirinko Žemkalnio slapyvardį, kuris tapo jo antrąja pavarde. 1900 m. buvo suimtas, ištremtas dvejiems metams į Smolenską. Iš čia 1904 m. atvyko į Vilnių, tapo „Vilniaus žinių“ laikraščio administratoriumi. 1908–1909 m. dirbo Kaune. 1909 m. G. Landsbergis-Žemkalnis persikėlė į Šiaulius, kuriuose padėjo suburti „Varpo“ draugiją, režisavo spektaklius. Gyvendamas Šiauliuose G. Landsbergis dažnai bendravo su J. Ambrozaičiu. Vokiečiams artėjant prie Šiaulių, G. Lansbergis-Žemkalnis išsikėlė į Vilnių, čia buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotinis. Mirė 1916 m. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse.
                                                                                       
Muziejininkas Dangis Varankevičius