Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Birželis
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-19:00

Birželis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
nedirbame
 
Birželis
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
nedirbame
 
Birželis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
nedirbame

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Vaistinių asortimentas – nuo mineralinio vandens iki vaistų

2019. 12. 23

Muziejus laikraštyje Nr. 52 (626)

Šį kartą pristatome Trakų senamiestyje rastus stiklinius buteliukus bei akmens masės butelį, skirtą mineraliniam vandeniui, rastą 2019 m. prie vieno iš Trakų Pusiasalio pilies bokštų. Tarsi tarpusavyje nesusiję radiniai, turi juos vienijantį dalyką – vaistinę. Būtent vaistinėse XIX a. pardavinėtas mineralinis vanduo, kurio gydomąsias galias žinojo dar romėnai. Tuomet šaltinių vanduo gertas, naudotas pirtyse ar specialiose voniose. Didžiausią savo populiarumo atgimimą mineralinis vanduo išgyveno XVIII a., o iki XIX a. jau beveik visoje Europoje išpopuliarėjo gydomieji mineralinio vandens kurortai, kurie turtingus klientus viliojo istorijomis apie stebuklingą išgijimą bei neįtikėtiną vandens poveikį.  Šaltinių vanduo vertintas ir dėl savo saugumo, ypač epidemijų metu. Vanduo, išpilstytas į butelius, taip pat turi savo istoriją. Kiekvienas, apsilankęs terminių vandenų kurorte, „stebuklingo“ vandens stengėsi parsivežti ir namo. Ne tik savo reikmėms, tačiau ir kaip lauktuves draugams ar artimiesiems. Prekyba tokiu vandeniu Europoje prasidėjo jau XVI a. viduryje. Į akmens masės butelius mineralinis vanduo pilstytas nuo XVIII a. vidurio iki XIX a. pabaigos ir tokia tara savo populiarumą prarado tik XX a., kuomet atpigo stiklas. Ankstyviausi mineralinio vandens buteliai buvo ovalios formos ir siauru kaklu, nuo blyškiai iki šviesiai pilkos spalvos ir dažnai turėjo įspaustą ženklą ir (arba) kobaltu nudažytą raidę, nurodančią šaltinio kurortą. XVIII a. gaminti buteliai buvo kulkos formos, o štai  XVIII a. II pusėje gaminti buteliai statmenomis sienelėmis. Ant butelio buvo įspaudžiamas ženklas nurodantis išpilstymo įmonę, taros gamintojo ženklas, šulinio, iš kurio vanduo įpiltas, numeris ir net miestas iš kurio vanduo iškeliavo. Vieną tokių butelių, pagamintą Vokietijoje, datuojamą XIX a. II puse, ant kurio įspausti užrašai „EMSER KRAENCHES WASSER“ bei numeris „189“ ir eksponuojame.
    
Mums gana įprastai atrodantys stikliniai vaistų buteliukai jau šiek tiek vėlyvesni – tokio tipo indai aptinkami ir XIX a. pabaigos, ir XX a. I pusės archeologiniuose sluoksniuose. Jie atspindi vaistinių raidos etapą, kai jos vis labiau ėmė panašėti į dabartines. Pirmiausia, išpopuliarėjo patentuoti gamykliniai vaistai, išsiskiriantys dailia pakuote ir ryškia reklama. Jie dažnai buvo importiniai, tačiau nepriklausomoje Lietuvoje netruko atsirasti ir vietinių vaistų fabrikų. Vaistinėse gaminamiems vaistams imtos naudoti signatūros – prikabinamos etiketės, kuriose buvo žymima vaisto sudėtis ir vartojimo būdas. Visgi, to meto vaistinių asortimentas nustebintų: nuo teriako, mistinio vaisto nuo visų ligų, iki opijaus nuo kosulio ir kokaino nuo nervinių susirgimų. Be to, gana nesunkiai buvo galima nusipirkti aršeniko, gyvsidabrio, stibio. Tarpukario Lietuvoje jau neretai pasitaikydavo ir vaistų klastočių, o kad jų išvengtų, oficialūs importuotojai ant dėželių klijuodavo specialias banderoles. Vaistinių tinklas smarkiai išsiplėtė ir vaistai tapo labiau prieinami, tačiau ne kiekvienam. Ir nors negalima tiksliai pasakyti, kokie vaistai laikyti eksponuojamuose buteliukuose, visgi, neabejotinai, jais gydėsi pasiturintys Trakų miesto gyventojai.
                                                                                                            
Muziejininkė Nijolė Vailionytė