Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Rugpjūtis
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
pietų pertrauka
12:00 - 12:45
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Parodos, renginiai

Senųjų amatų šventė
Trakų Salos pilyje
2020 08 23

Kęstučio Ramono, Augusto Ramono
paroda „Didieji mūšiai, didžiosios pilys“

Tarptautinis ekslibrisų konkursas 2020

 

 

 

 

 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
enrika.trofimoviene

 

Priešistorinės prabangos ženklas – inkrustacija

2020. 05. 20

Dabartinėje Lietuvos teritorijoje nuo I m. e. a. įsigalėję geležiniai dirbiniai buvo naudojami visose žmonių gyvenimo srityse: buityje, karyboje ir kt. Tačiau kartu su praktinę reikšmę kasdieniame gyvenime turinčiais daiktais senovės žmonių materialinę kultūrą greitai papildė ir reprezentacinę ar simbolinę funkciją atlikę dirbiniai, pagaminti iš spalvotųjų metalų, arba spalvotaisiais metalais puošti dirbiniai. Per visą geležies amžių dirbiniams puošti buvo naudojama keliolika skirtingų puošybos technologijų: raižymas ir graviravimas; kalstymas spaudais; reljefinis kalstymas, spaudimas; filigranas; granuliavimas; kiauraraščio formavimas; puošimas stiklo akutėmis; emaliavimas; juodinimas; vielos formos keitimas – rantymas, tordiravimas, vijimas, pynimas; dengimas metalinėmis dangomis – dengimas plokštelėmis, amalgamavimas, paviršių taurinimas; metalų inkrustacija kitu metalu.

Viena iš geležinių dirbinių puošybos technologijų yra inkrustacija, kuri remiasi metalinių dirbinių puošimu kitų metalų detalėmis, įterpiant jas į įgilinimus dirbinio paviršiuje. Kitaip tariant – inkrustuojant į dirbinio paviršiuje specialiai suformuotus įgilinimus yra sukalami įvairių formų (vielos, juostelės bei plokštelės) bei pločio (nuo milimetro iki kelių centimetrų) metalai. Pagrindinis bruožas, inkrustacijos technologiją skiriantis nuo kitų puošybos technologijų, yra puošybos detalių pritvirtinimas prie dirbinio paviršiaus mechaniniu būdu, kai inkrustuoti metalai dirbinio paviršiuje laikosi juos vien tik užkalus, nenaudojant rišamųjų medžiagų ar kniedžių. Geležinių dirbinių inkrustacijai dažniausiai naudotas sidabras, rečiau – vario lydinys.

Inkrustacijos procesą galima suskirstyti į tris esminius etapus: pirmasis – dirbinio paviršiuje suformuojami ar iškalami įgilinimai (grioveliai), antrasis – į įgilinimus dirbinio paviršiuje sukalama kito metalo/-ų detalė, trečiasis – dirbinio paviršius yra nušlifuojamas ir nupoliruojamas. Papildomu, neprivalomu, inkrustacijos etapu galima įvardinti atkaitinimą, kai geležinis dirbinys yra kaitinamas ant karštų anglių tam, kad suminkštinti spalvotuosius metalus ir palengvinti šlifavimo procesą.

Priešistoriniais laikais inkrustuojami buvo tiek vario lydinio, tiek geležiniai dirbiniai. Visų pirma, inkrustacija pradėta naudoti dekoruojant vario lydinio dirbinius naudojant geležį. Šiaurės ir Vakarų Europoje ankstyviausi inkrustuoti dirbiniai datuojami apie XIII a. pr. m. e. Inkrustuoti geležinius dirbinius pradėta vėliau. Tačiau iki šiol nėra žinoma, kada atsirado pirmieji tokie dirbiniai, ir apie tai nėra rašyta nei lietuvių, nei užsienio šalių archeologų tarpe. Žinoma, kad germanų kraštuose geležinių dirbinių inkrustacija spalvotaisiais metalais plačiai naudota Merovingų dinastijos laikotarpio pradžioje – V-VII a. Lietuvoje ankstyviausias žinomas inkrustuotas dirbinys yra diržo sagtis iš Taurapilio pilkapyno, pilkapio Nr. 5, datuojamo V a. antrąja puse - VI a. pirmąja puse. Plačiau inkrustuotieji dirbiniai paplinta tik XI-XII a. Lietuviškoje archeologinėje medžiagoje gausiai aptinkama vario lydiniu inkrustuotų geležinių dirbinių iš skirtingų radimo vietų: Masteikių kapinyno, Kaukų piliakalnio, Pajuosčio pilkapyno ir daugelio kt. archeologinių objektų. Lietuvos archeologinėje medžiagoje inkrustuoti dirbiniai yra itin reti. Iš viso Lietuvoje yra žinoma apie kiek daugiau nei 200 rastų įvairių geležinių inkrustuotų dirbinių. Didžioji dalis tokių dirbinių – importiniai, atkeliavę iš Skandinavijos arba dabartinės Kaliningrado srities. Pavienius inkrustuotus dirbinius galima laikyti vietinės gamybos produktais. Dažniausiai inkrustuojamos buvo raitelio ir žirgo aprangos detalės, kur kas rečiau – papuošalai ir ginklai. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje yra rasti vos keturi geležiniai inkrustuoti ietigaliai. Vienas iš jų – aptiktas 2001 m., Trakų istorijos muziejaus darbuotojų vykdomų archeologinių tyrimų metu Viešvilės I-ajame kapinyne.

Ietigalis lauro lapo formos, jo viršutinė plunksnos dalis neišlikusi. Ietigalio įmova yra inkrustuota horizontaliomis, visą įmovos perimetrą juosiančiomis, tankiai inkrustuotomis vario lydinio ir sidabro vielomis. Įmova inkrustuota geometriniu ornamentu. Įdomu tai, kad dviejuose ietigalio įmovos šonuose yra po šešias poras apskritų skylučių, kurios buvo skirtos ne tik ietigaliui tvirtinti, bet ir kaip puošybos elementas. Skylučių poros yra simetriškos, tad ietigalis prie koto buvo pritvirtintas šešiomis kniedėmis. Ietigalis buvo rastas Viešvilės pirmajame kapinyne, esančiame dešiniajame Nemuno krante, kur vikingų laikais (VIII-XII a.) savo gentainius laidojo skalviai, gyvenę šalia esančioje neįtvirtintoje gyvenvietėje. Trakų istorijos muziejuje saugomas ietigalis buvo rastas įkapėmis turtingame, degintiniame vyro kape Nr. 1, kuriame iš viso aptikti 134 radiniai. Remiantis kitais kapo radiniais, ietigalis datuojamas X-XI a. Ietigalis stipriai paveiktas korozijos, inkrustacija išlikusi fragmentiškai.

Muziejininkas Darius Deinarovičius
Inkrustuotas ietigalis iš Viešvilės I-ojo kapinyno. X a. Nuotraukos autorius – Alvydas Staniūnaitis.