Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Rugpjūtis
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
pietų pertrauka
12:00 - 12:45
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Parodos, renginiai

Senųjų amatų šventė
Trakų Salos pilyje
2020 08 23

Kęstučio Ramono, Augusto Ramono
paroda „Didieji mūšiai, didžiosios pilys“

Tarptautinis ekslibrisų konkursas 2020

 

 

 

 

 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
enrika.trofimoviene

 

Kovo 11-osios įamžinimas numizmatikoje

2020. 02. 07

2020 m. minime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-ies metų jubiliejų. 1990 m. Kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba, pirmininkaujama prof. Vytauto Landsbergio priėmė Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo aktą. Kovo 11-oji visiems laikams tapo Lietuvos nacionaline švente, kuri mūsų istorinėje atmintyje yra plačiai įamžinta. Nepriklausomybės atkūrimo motyvas naudojamas ir numizmatikoje. 2015 metais Lietuvos bankas išleido dvi kolekcines monetas Nepriklausomybės atkūrimo 25 metų sukakties proga. Monetos – identiško dizaino, bet skirtingų metalų, matmenų ir nominalų. Viena moneta – sidabrinė, 25 eurų nominalo, 38,61 mm skersmens, kita moneta pagaminta iš vario, aliuminio, cinko ir alavo lydinio, 5 eurų nominalo, 28 mm skersmens. Šių monetų aversų centruose pavaizduotas Vytis, viršuje – užrašas „LIETUVA“, kairėje pusėje nurodytas nominalas, o apačioje – išleidimo metai. Reversuose pavaizduotas laivelis su sparno formos bure, Lietuvos trispalvė, penklinė, kurioje užrašytas Tautinės giesmės muzikinis fragmentas, užrašas puslankiu „NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMAS 25“. Šių monetų dizainą sukūrė dailininkai Rūta Ničajienė ir Rytas Jonas Belevičius.
    
Kolekcines progines monetas Lietuvos bankas leidžia nuo 1993 m. Šios monetos turi pasižymėti unikalia išvaizda, aukšta kokybe, o jų dizainui sukurti skelbiami konkursai. Konkursų nugalėtojus išrenka Monetų kūrimo komisija, kurią sudaro kompetentingi specialistai: Lietuvos banko ir Lietuvos monetų kalyklos atstovai, istorikai, heraldikos žinovai, dailininkai, skulptoriai, grafikai. Konkurso nelaimėję grafiniai projektai taip pat yra autentiški, talentingų menininkų sukurti darbai, nors pagal juos monetos ir nebuvo išleistos. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25 metų sukakties proginiai monetai ne vieną projektą buvo sukūręs dailininkas Nerijus Baublys. Dabar šie projektai yra saugomi Trakų istorijos muziejaus fonduose. Pristatome keturis grafinius monetų projektus, kurie buvo numatyti litų ir eurų nominalams (eurų monetų projektai aversuose puošti žvaigždutėmis). Pirmojo projekto averso centre pavaizduotas Vytis brandaus Renesanso herbiniame skyde, žemiau – Lietuvos monetų kalyklos logotipas ir autoriaus inicialai. Kairiajame pakraštyje – užrašas puslankiu „LIETUVA 2015“, apačioje nurodytas monetos nominalas. Reverso centre pavaizduotas Lietuvos žemėlapio siluetas, o jo fone – Kovo 11-osios Akto signatarų parašai, spalviškai sukomponuoti kaip Lietuvos trispalvė. Reverso viršuje – užrašas dviem eilutėm „LIETUVOS / NEPRIKLAUSOMYBĖ“, o apačioje – skaičius „25“.
    
Antrojo projekto averso centre pavaizduotas Vytis, šalia jo – Lietuvos monetų kalyklos logotipas ir autoriaus inicialai. Kairiajame pakraštyje – užrašas puslankiu „LIETUVA 2015“, apačioje nurodytas monetos nominalas. Reverso centre pavaizduotas Lietuvos žemėlapio siluetas, o jo fone – Kovo 11-osios Akto signatarų parašai. Už žemėlapio pavaizduota Lietuvos trispalvė, einanti per visą monetos skersmenį. Reverso viršuje – užrašas dviem eilutėm „LIETUVOS / NEPRIKLAUSOMYBĖ“, o apačioje – skaičius „25“.
    
Trečiojo projekto averso fonas vaizduoja plytų mūrą, kuriame sukomponuota: baltas Vyčio siluetas, Lietuvos monetų kalyklos logotipas ir autoriaus inicialai, užrašas puslankiu „LIETUVA“ ir monetos nominalas. Reverso centrinės dalies fonas taip pat vaizduoja plytų mūrą, o ant jo – baltas Lietuvos žemėlapio siluetas. Žemėlapio silueto viršutinėje dalyje pavaizduotas skrendantis paukštis, spalviškai sukomponuotas kaip Lietuvos vėliava. Apačioje – skaičius „25“. Reverso pakraščius juosia apvadas, o ant jo yra užrašas puslankiu „LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖ“ ir metų intervalas „1990 – 2015“.
    
Paskutiniojo iš pristatomų projektų averse pavaizduotas Vytis baltame skritulyje. Vyčio fone yra užrašyta „Taika Laisvė, Tėvynė, Brolybė Jėga vienybėje LAISVA Lietuva Teisingumas“. Averso pakraščius juosia apvadas, kuriame yra užrašas puslankiu „LIETUVA“, Lietuvos monetų kalyklos logotipas ir autoriaus inicialai. Averso apačioje nurodytas monetos nominalas. Monetos reverso kompozicija identiška prieš tai aprašytam projektui.

Vyr. muziejininkas Tomas Petrauskas