Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Rugpjūtis
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
pietų pertrauka
12:00 - 12:45
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Parodos, renginiai

Senųjų amatų šventė
Trakų Salos pilyje
2020 08 23

Kęstučio Ramono, Augusto Ramono
paroda „Didieji mūšiai, didžiosios pilys“

Tarptautinis ekslibrisų konkursas 2020

 

 

 

 

 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
enrika.trofimoviene

 

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis antspaudas

2020. 03. 09

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis antspaudas

Antspaudai – spaudu į antspaudinę medžiagą įspausti fizinio ar juridinio asmens skiriamieji ženklai – patvirtinantys antspauduojamo dokumento tikrumą bei teisėtumą pirmą kartą pasaulio istorijoje buvo pradėti naudoti dar III tūkstantmetyje prieš mūsų erą Viduriniuose Rytuose, Europoje – V a., o Lietuvoje tik pirmojo karaliaus Mindaugo laikais – XIII a.

Antspaudai konkrečiam valdovui būdavo priskiriami pagal valdovo atvaizdą, monogramą, herbą, insignijų sistemą ir legendą. Pirmieji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK) pradėti naudoti antspaudai buvo portretiniai – vaizduojantys konkretų valdovą. Nuo XIV a. taip pat pradedami naudoti ir herbiniai antspaudai – vaizduojantys valdovo arba valstybės herbą. Pirmasis turėjęs herbinį antspaudą Lietuvos didysis kunigaikštis buvo Vytautas, kuris taip pat buvo pirmasis valdovas pradėjęs naudoti nebe vieną, o du antspaudus: didįjį ir mažąjį. Tačiau po Vytauto mirties dviejų antspaudų naudojimo tradicija netapo pastovia: keičiantis valdovams keitėsi ir antspaudų naudojimo tvarka.

Vytauto Didžiojo praktikuotą dvipakopę antspaudų sistemą XV a. pabaigoje atnaujino Lenkijos Karalystės ir LDK valdovas Aleksandras (valdė 1492-1506 m.), pradėjęs nuolatos naudoti didįjį ir mažąjį antspaudus. Kuriant didįjį antspaudą, vietoje valdovo portretinio atvaizdo antspaudo vaizdulyje buvo pasirinkta atvaizduoti valstybės herbą – Vytį. Tai lėmė valdovo antspaudo tapimą valstybės antspaudu. Šis sprendimas lėmė dviejų kanceliarijų susiformavimą: didžiosios ir mažosios, kurioms atitinkamai vadovavo kancleris ir pakancleris. Kancleriui priklausė didysis spaudas, pakancleriui – mažasis.

LDK didysis antspaudas buvo pagrindinis kanclerio galios ir valdžios raiškos įrankis. Kanclerio pareigybės pirmosios užuomazgos identifikuojamos taip pat dar Vytauto Didžiojo laikais, kai kancleriais kartais vadinti didžiojo kunigaikščio sekretoriai. Vis dėlto kaip nuolatinė pareigybė Lietuvos istoriniuose šaltiniuose pradėta minėti nuo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio laikų (valdė 1440-1492 m.). Kancleris vadovavo Didžiojo kunigaikščio raštinei, rūpinosi Lietuvos metrika ir buvo įgaliotas naudotis valstybės didžiuoju antspaudu, kuriuo tvirtindavo visus kanceliarijos išduodamus dokumentus. Ši prerogatyva suteikė kancleriams milžiniškas galias, leidusias kontroliuoti, ar pateikiami tvirtinti dokumentai neprieštarauja valstybės teisei bei bajorijos laisvėms ir privilegijoms. Nors už didįjį antspaudą buvo atsakingas kancleris, tačiau techninį antspaudavimo darbą atlikdavo jo pavestas kanceliarijos regentas arba antspaudo sekretorius.

LDK kancleriai ne tik vadovaudavo kanceliarijai – jų veiklos sritis aprėpė kur kas didesnį veiklos sričių ratą: kanclerio kompetencijoje buvo ir užsienio politikos reikalai, teisių bei privilegijų sergėjimas, ir viešasis administravimas. Galima teigti, jog kancleris užėmė vienas svarbiausių vykdomosios valdžios funkcijų. Taigi nenuostabu, jog asmenis į tokios aukštos svarbos pareigybę skirdavo pats valstybės vadovas. Paskirtas asmuo pareigas eidavo iki mirties, arba gavęs paskyrimą eiti kitas pareigas, jų atsisakydavo. Kanclerio pareigybė nebuvo tiesiogiai susijusi su valdovu, tad kanceliarija veikė kaip savarankiška institucija. Dėl šios priežasties kanceliarija galėjo dirbti nepriklausomai nuo besikeičiančių valstybės valdovų. Svarbiausias kanclerių darbo įrankis būdavo spaudas, kuris jiems būdavo įteikiamas seime per iškilmingą bei protokolo numatytą ceremoniją. Spaudai turėjo būti grąžinami valdovui kancleriui nustojus eiti pareigas.

Trakų istorijos muziejaus raštijos rinkinyje yra saugomas 1752 m. spalio 23 d. Gardine pasirašytas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III (1696-1763 m.) dokumentas, kuriuo Trakų tijūnas Andrius Vladislovas Ukolskis yra paskiriamas Trakų vaivadijos pakamariu. Dokumentas patvirtintas Augusto III valdymo laikų apvaliu herbiniu LDK didžiuoju antspaudu, įspaustu raudoname vaške. Apskritame iškilaus reljefo antspaudo vaizdulio centre pavaizduotas LDK herbas Vytis, virš jo – heraldinė kunigaikštiška kepurė. Aplink šį herbą pavaizduoti LDK žemių herbai. Antspaudo pakraštyje esančioje legendoje apskritimu lotynų kalba išvardinti visi valdovo titulai. Antspaudo dešinėje pasirašyta LDK didžiojo antspaudo sekretoriaus Jozef Dulęba. Kitoje dokumento pusėje padėtas LDK kanclerio Frydriko Mykolo Čartoriskio (ėjusio pareigas 1752-1775 m.) parašas.

Muziejininkas Darius Deinarovičius
Augusto III pasirašytas dokumentas, Gardinas, 1752 m. Nuotraukos autorius – Oleg Ševeliov.