Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Rugpjūtis
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
pietų pertrauka
12:00 - 12:45
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Parodos, renginiai

Senųjų amatų šventė
Trakų Salos pilyje
2020 08 23

Kęstučio Ramono, Augusto Ramono
paroda „Didieji mūšiai, didžiosios pilys“

Tarptautinis ekslibrisų konkursas 2020

 

 

 

 

 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
enrika.trofimoviene

 

Restauratorių kasdienybės skonis. Kuo kvepia istorija?

2020. 05. 14

Dažno restauratoriaus užklausę apie jo profesiją išgirsite atsakymą, kad tai ne darbas, o hobi, aistra, gyvenimo meilė ir pan. Dirba jie dažniausiai tyliai, uždarai, ilgai ir kantriai, mažai kieno žinomi ir matomi. Metų metais, diena iš dienos ryte sėsdami netgi prie vieno ir to paties meno kūrinio ar istorijos paženklinto objekto.
Jie tiesiog gyvena su meno kūriniais, gelbsti juos ir saugo. Ilgainiui pradeda netgi savo gyvenimo metus skaičiuoti  pagal įdomiausius restauruotus objektus. Tai gryna empirika, jausmas, kurį atėmus lieka tuštuma ir alkis... Sunku perduoti, ką jaučia žmogus būdamas „akis į akį“ su stipriais žymių (arba ne) menininkų kūriniais arba istoriniais objektais, praėjusiais ištisus laikmečius, amžius, pabuvojusiais istorinių asmenybių rankose, galėdamas liesti juos ir pratęsti jų gyvavimo laiką sekantiems amžiams. Tai galimybė pajausti laiką, „išgirsti“ riterių kardų žvangėjimą, užuosti parako kvapą, įkvėpti bažnyčių, cerkvių smilkalų ir miros dvelksmą... arba pajausti paprastą XVI-XVII amžiaus kasdienybę, restauruojant buitinio naudojimo daiktą.
Įvairiai susiklosto restauratorių likimai, kai kurie pakliūva į šią terpę visai atsitiktinai – juos tiesiog atveda likimas. Bet paprastai, pamilę šią profesiją, išlieka jai ištikimi visą gyvenimą.
Šįkart apie Trakų istorijos muziejaus restauratorius ir jų kasdienybę. Muziejaus restauravimo laboratorijoje dirba keturi skirtingų specializacijų aukštos kvalifikacijos specialistai –  restauruoja archeologinius radinius, istorinio metalo dirbinius, meninius baldus ir molbertinės tapybos kūrinius. Eksponatai restauruojami, konservuojami arba prevenciškai konservuojami atitinkamai pagal  sunykimo laipsnį ar poreikį eksponuoti juos parodose.
Patys ankstyviausi (I-XII a.) laboratorijoje restauruojami objektai patenka į archeologinių radinių restauratorės Renatos Mečkovskienės rankas, kuri dirba šiame muziejuje nuo 1994 metų. Į dirbtuvę atkeliauja radiniai iš muziejaus saugyklų arba tiesiai iš muziejaus archeologų kasinėjamų vietovių – tai papuošalai, darbo įrankiai, ginklai, aprangos detalės bei patys įvairiausi buitiniai daiktai. Dažniausiai archeologiniai radiniai tik konservuojami, rečiau, esant galimybei, vykdoma archeologinio dirbinio rekonstrukcija. Mėgiamas archeologijos restauratorių posakis – „pas mus ateina viskas, kas iš po žemių“ - apibūdina jų darbo specifiką – tai radiniai iš senųjų gyvenviečių, kapaviečių, miestų archeologinių sluoksnių. Iškelti iš žemės ar vandens telkinių dugno archeologų radiniai yra išskirtinai trapūs ir be restauratoriaus darbo negalėtų išlikti, kartais juos būtina užkonservuoti net prieš iškeliant iš žemės.
Istorinio metalo dirbinių restauratoriaus Simono Senulio, dirbančio muziejaus laboratorijoje daugiau nei 10 metų, darbo objektų spektras itin platus – tai sakralinės paskirties eksponatai, istoriniai juvelyrikos dirbiniai, sidabro indai, ginklai, riterių šarvai, monetos, liaudies meno eksponatai. Trakų istorijos muziejuje sukaupti gausūs taikomosios dailės ir istorinių eksponatų rinkiniai, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Pasitaiko atvejų, kai  restauruojami eksponatai būna pagaminti/sukurti iš keleto skirtingų medžiagų, - kaip pvz. šventųjų paveikslai, nutapyti ant medžio lentų ir puošti sidabriniais aptaisais. Tokiu atveju eksponato restauravimas tampa komandiniu darbu - atskirus objekto fragmentus restauruoja skirtingų specializacijų restauratoriai. Be restauravimo, Simonas Senulis yra  įvaldęs ir vieną iš senųjų amatų – monetų kalybą, kurią demonstruoja muziejaus organizuojamose viduramžių ir senųjų amatų šventėse.
Atskiro straipsnio (ir ne vieno) reiktų norint išvardyti ilgamečio meninių baldų restauratoriaus, medžio drožėjo, tapytojo Virginijaus Stančiko darbus. „Kiek? – nežinau, dirbu šį darbą visą savo gyvenimą“, - paklaustas sako jis. Restauruotų objektų bei senųjų meno vertybių kopijų ir rekonstrukcijų sąrašas kalba už jį. Jis ne tik restauruoja senuosius muziejaus eksponatus – baldus, paveikslų rėmus, medines skulptūras – dezinfekuoja, nuvalo paviršius, atkuria trūkstamas detales, dengia apsauginiais lakais, jo pagal senuosius pavyzdžius sukurti baldai – kėdės, suolai, stalai, vitrinos, paveikslų rėmai bei kiti įvairūs dekoratyviniai / konstrukciniai elementai puošia Trakų istorijos muziejaus ekspozicijų sales. Virginijaus Stančiko restauruotų objektų sąraše puikuojasi ir Lietuvos bažnyčių altoriai, sakyklos. Be to, jis ir aktyviai kuriantis menininkas – eksponuoja parodose tapybos darbus, puoštus skulptūriškais rėmais, jo darbuose akivaizdus senųjų tapybos technikų išmanymas ir meilė savo amatui.
Ištisų šimtmečių, praėjusių karų, pasikeitusių savininkų ir buvimo vietų paženklinti paveikslai, ikonos, tapyba dekoruoti taikomosios dailės dirbiniai – tai molbertinės tapybos specializacijos restauratorės Daimos Kondrataitės darbo objektai. Jos profesinė patirtis siekia 30 metų – Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje, pastarieji septyneri metai – Trakų istorijos muziejuje. Kadangi darbo pradžia sutapo su Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu, tai apsprendė ir restauruojamų paveikslų specifiką – daugiausia teko restauruoti religinės tapybos palikimą, kai dienos šviesą išvydo paveikslai, buvę užslėpti nuošalesnių bažnyčių palėpėse, zakristijose, saugoti žmonių namuose, ateizmo muziejaus saugyklose. Paveikslai, storai nugulę dulkių ir pelėsių  sluoksniais, patyrę žmogaus rankų žalą – supjaustyti, paženklinti kulkų, iškapotomis akimis ikonų šventųjų veiduose. Restauratorė nubraukia laiko dulkes, „užlopo“ skyles, surankioja byrančias detales į visumą ir „atgaivina“ daiktą. Kartais anksčiau restauruoti ir užtapyti paveikslai, atlikus tyrimus ir apšvietus juos rentgeno spinduliais,  atidengia visai kitą vienu ar  dviem šimtais metų anksčiau tapytą vaizdą. Tai reti profesinio gyvenimo siurprizai, kai pašalinant vėlesnius užtapymų sluoksnius, atsiveria paslaptyje buvęs dailės kūrinys.
Ir tai būtų tik siaurai pravertos durys į restauratorių dirbtuvių paslaptis. Truputis „istorijos kvapo“ dvelksmo. Apie žmones, liečiančius istoriją, - grupelę Trakų istorijos muziejaus darbuotojų, kurie kasdieniu savo darbu prikelia daiktus iš praeities. Jų kasdienybei negalėtumėm pritaikyti šiandien taip mėgiamos frazės „čia ir dabar“, įlaikinančios žmogų šioje akimirkoje. Restauratoriai kasdien liečia praeitį ir liečia ją tam, kad perduotų ateičiai.

Restauravimo skyriaus vedėja Daima Kondrataitė
Nuotrauka: šv. Juozapo paveikslo fragmentas (XIX a. pab.)