Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovas, balandis, spalis
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandis - spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Graviūra su lituanistine heraldika

2016. 01. 08

Muziejus laikraštyje Nr. 2 (419)

2016 m. Muziejų kelio tema „Dvarų kultūros atspindžiai” bus atvaizduojama sėkmingai tęsiamu Trakų istorijos muziejaus projektu „Muziejus laikraštyje“ – populiarinant muziejuje sukauptas vertybes, kurios Lietuvoje egzistavo ypatingai gausiais estetiniais pavidalais. Pristatant dvarų kultūros formas mene, prisimenamos dvarų salonų meninės tradicijos, parodant muziejų saugomas vertybes, supažindinama su gausiu nykstančios kultūros dalies istoriniu paveldu.

Trakų istorijos muziejaus raštijos rinkinyje saugoma graviūra „Historische en geographische Tafel, om te leren een kort Begrip vande Landen en Staaten in Europa“. Tai rankomis spalvintas vario raižinys, išleistas Amsterdame, 1792 m. Jan Barend Elwe, kuris aktyviai veikė 1777–1815 m. Šis leidėjas yra geriausiai žinomas savo kišeniniais atlasais. Daugelis J. B. Elwe leidinių buvo perspausdinti ankstesni gerai žinomų Europos kartografų žemėlapiai. Graviūros kopiją atliko olandai kartografai, spaustuvininkai ir žemėlapių prekeiviai Renjė ir Jozuė Ottensai (ol. Reiner (1698–1750), Josua (1704–1765) Ottens). 648 x 550 mm dydžio lakšte pateikiama geografinė, demografinė, politinė, heraldinė 15 šalių bei valstybių informacija. Pristatant Lenkijos karalystę bei Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę vaizduojamas jungtinis herbas su Lenkijos, Lietuvos, Saksonijos ir Vetinų dinastijos valdovų heraldika. Spalvinguose herbiniuose kartušuose galima aiškiai įžvelgti Lenkijos Erelį, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytį, Saksonijos heraldiką. Jungtinį herbą vainikuoja karūna. Taip pat pateikiami duomenys, jog tuo metu Lietuvos–Lenkijos valstybėje gyveno apie 7 milijonus gyventojų, buvo 5 žemės, 4 provincijos, 2 arkivyskupijos, 14 vyskupijų, 31 vaivadijos centras, 82 kaštelionai, 10 valstybės pareigūnų, turinčių teisę dalyvauti Respublikos Seime. Tarp svarbiausių 10 LDK miestų (palatinatų) minimi ir Trakai.

Trakų apskritis buvo Lietuvos pietryčiuose ir dabartinės Baltarusijos teritorijoje, užėmė 8740 km²; plotą. Egzistavo nuo 1469 m. iki 1950 m. su trumpomis pertraukomis. 1790 m. Trakų apskrityje buvo 24 miestai ir miesteliai, gyveno 112 609 gyventojai. 1791 m. iš dalies Trakų apskrities sudaryta Merkinės apskritis. Iki 1795 m. apskritis priklausė LDK Trakų vaivadijai. 1795–1797 m. ir 1801–1915 m. priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai. 1839 m. Trakų apskritis panaikinta, bet 1842 m. vėl atkurta. 1915 m. apskritį vėl panaikino vokiečių okupacinė valdžia: didžioji dalis apskrities teritorijų įėjo į naujai sudarytą Kaišiadorių apskritį. Trakų apskrityje buvo gausu dvarų, kuriuos valdė žinomų Lietuvos giminių Chaleckių, Malevskių, Mongirdų, Oginskių, Rorų, Romerių, Sapiegų, Tiškevičių, Zavišų, Zbaražskių atstovai. Valstybės, miestai, miesteliai, kaimai ir kilmingi didikai, jų dinastijos taip pat turėjo herbus. Pasak dr. E. Rimšos, maždaug nuo XVI amžiaus antrojo ketvirčio mūsų diduomenė (aukščiausių valstybės, žemės tarnybų tarnautojai, vėliau ir pavietų „grietinėlė“ - teisėjai, raštininkai, seniūnai), norėdama išsiskirti iš kitų, pradėjo sudarinėti jungtinius herbus.

Istorijos skyriaus vedėja
Alvyga Zmejevskienė