Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovas, balandis, spalis
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandis - spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

XVII a. strėlinė

2016. 01. 22

Muziejus laikraštyje Nr. 4 (421)

Lankas ir stėlės – seniausi žmogaus ginklai. Daugiau kaip 10 tūkst. metų senumo medžioklės su lankais scenos rastos garsiuosiuose Altamyros olų piešiniuose Ispanijoje. Iki šių dienų lankas naudotas medžioklėje, karuose, vėliau sporte.

Paprastas lankas – tai išdrožtas iš vientiso medžio gabalo medinis strypas, sulenktas temple iš augalinių plaušų, gyvūnų gyslų, žarnų, kartais raugintos odos juostelių. Strėlės – medinės lazdelės su antgaliais iš aštriai nuskeltų titnago, kaulo skeveldrų, vėliau bronzos ir geležies, o kitame gale skrydžio stabilizatorius iš paukščių plunksnų.

Antikos epochoje atsirado ir vadinami kompoziciniai lankai, suklijuoti iš kelių medžio rūšių arba medžio ir kaulo detalių. Gerai pagamintas lankas buvo tvirtas ir galėjo tarnauti ne vienerius metus, be to, nors ir trumpesnis, kompozicinis lankas išmesdavo strėlę toliau ir su didesne pradine jėga, negu paprastas. Paprastas medinis lankas strėlę galėjo nusviesti vidutiniškai 100 savo paties ilgių, kompozicinis – 150. Bet efektyvus nuotolis prieš šarvuotus priešininkus buvo daug mažesnis, apie 50–70 metrų.

Lietuvoje seniausi žinomi rasti titnaginiai strėlių antgaliai datuojami 10–8 tūkst. pr. Kr. Vėliau naudoti ir kauliniai antgaliai. Geležiniai antgaliai rasti Plinkaigalio kapinyne prie Kėdainių ir Aukštadvario piliakalnyje. Lankas Lietuvoje buvo dominuojantis svaidomasis ginklas iki XIV a. Lietuviai naudojo pilno medžio ir kompozicinius lankus. Lietuvių karį su tokiu lanku galima pamatyti viename iš Marienverderio (Kvydzino) pilies kolonos bareljefų. Bet XIV a. sunkėjant šarvams, lankus iš arsenalų beveik išstūmė arbaletai. Arbaletas buvo lengviau naudojamas ginklas, arbaletininkui nereikėjo tokio kruopštaus paruošimo, o sunkios arbaleto strėlės turėjo didesnį pramušamąjį efektą nei lanko. Tarp XIV a. kovų vietose randamų strėlių antgalių lanko strėlės jau sudaro tik labai nedidelę dalį. Tiesa, visiškai lankas išstumtas nebuvo. LDK kariuomenėje dominuojant kavalerijai, dar ilgai lankus vartojo raitieji šauliai, pirmiausiai totoriai ir iš jų kompozicinį lanką perėmę kazokai, taip pat vidutinio sunkumo LDK kavalerijos rūšis – petihorai.

Trakų istorijos muziejus 2015 m. įsigijo XVII a. raitojo šaulio strėlinę. Strėlinė totoriško tipo, netaisyklingo penkiakampio formos. Jos aukštis 40 cm, plotis 19,5 cm. Strėlinė susiūta iš trijų storos rudos odos gabalų, dviejų vienodų šoninių ir elipsės su nusmailintais galais formos dugno. Trijuose strėlinės kampuose pervertos didelės geležinės kniedės, kurių kitoje pusėje kilpa ir du žiedeliai, skirti įverti dirželius strėlinės kabinimui. Išorinėje pusėje pagal kraštą įspaustas augalinis ornamentas. Panašus ornamentas sutinkamas Lietuvos-Lenkijos XVII a. kardų rankenų inkrustacijose. Strėlinė skirta maždaug 10 strėlių. Paprastai tokia strėlinė buvo kabinama prie šaulio diržo arba žirgo balno. Nors strėlinė totoriško tipo, tačiau sprendžiant iš kuklaus dekoro, gaminta ne totorių. Panašias strėlines vartojo LDK kariuomenės petihorų daliniai.

Vyr. muziejininkas
Vytautas Tenešis