Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Rugpjūtis
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
pietų pertrauka
12:00 - 12:45
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Parodos, renginiai

Senųjų amatų šventė
Trakų Salos pilyje
2020 08 23

Kęstučio Ramono, Augusto Ramono
paroda „Didieji mūšiai, didžiosios pilys“

Tarptautinis ekslibrisų konkursas 2020

 

 

 

 

 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
enrika.trofimoviene

 

Rugpjūčio 2 d.

Ubagų diena, Porciunkulė, Švč. Mergelės Angeliškosios šventė

Pasibaigus rugiapjūtei, rugpjūčio 2 d., liaudyje buvo paplitusi tradicija pirmuoju derliumi pavaišinti ir tuos, kurie kenčia nepriteklių – vargšus. Jiems būdavo nunešama duonos, kitų maisto produktų. Įvedus krikščionybę, šią dieną švenčiama Šv. Mergelės angeliškosios šventė.

Rugpjūčio 2-oji ypač reikšminga pranciškonams, jie šventę vadina Porciunkule. Porciunkulė – nedidelis miestelis Italijoje, kur XIII a. Šv. Pranciškus Asyžietis atstatė mažytę koplytėlę ir prie jos įsteigė pirmąjį Mažųjų brolių pranciškonų vienuolyną. Šventasis Pranciškus Asyžietis buvęs neturtingas ir basas. Su tuo taip pat gali būti siejamas ir Ubagų dienos pavadinimas. Senovėje Bažnyčia siejo sakramentinį atleidimą (Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą, arba Išpažintį) su atgailos veiksmu, kuris konkrečiai perteikia tikrą atgailavimą ir pasiryžimą išsižadėti nuodėmės. Tokia atgaila paprastai reikšdavo didelio masto piligrimystę į šventas vietas, dažnai tolimas ir sunkiai pasiekiamas. Pranciškus prašė popiežiaus galimybės pakeisti piligrimystę atlaidais, tai yra malda ir apsilankymu Asyžiaus Porciunkulės bažnytėlėje. Tai leido visiems išreikšti savo atgailą kitaip nei piligrimystė, kuri buvo pasiekiama ne visų amžiaus grupių ir ne visų socialinių sluoksnių žmonėms. Ilgainiui šie atlaidai, tai yra ši atgailos forma, buvo praplėsti ir suteikti visoms pranciškoniškoms bažnyčioms, o paskui – ir parapinėms.

Parengė Stanislovas Augėnas

Šaltiniai:
https://day.lt/sventes/straipsniai/ubagu_diena
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-08-02-porciunkule-arba-asyziaus-atlaidu-istorija/105102

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, valstybės ir kultūros veikėjas, Lietuvos kartografavimo darbų organizatorius

1549 m. rugpjūčio 2 d. gimė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Jis buvo Vilniaus vaivados ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Mikalojaus Radvilos Juodojo ir jo žmonos Elžbietos Šydloveckaitė – Radvilienės vyriausias sūnus. 1563 m. tėvas išsiuntė jį mokytis į Strasbūro protestantų gimnaziją. Vėliau M. K. Radvila Našlaitėlis mokslus tęsė Tiubingeno universitete. Jis buvo išsilavinęs, žingeidus eruditas, mokėjo lenkų, lotynų, vokiečių ir italų kalbas (ar mokėjo lietuviškai nėra žinoma). Tėvo išauklėtas protestantu 1566 m. M. K. Radvila Našlaitėlis atsivertė į katalikybę, buvo religingas, rėmė į Lietuvą atvykusius jėzuitus, skyrė lėšų koplyčių ir bažnyčių statyboms ir išlaikymui. Per savo gyvenimą jis užėmė svarbius valstybinius postus: buvo Lietuvos dvaro bei didžiuoju maršalka, ėjo Trakų, o vėliau Vilniaus vaivados pareigas. Našlaitėlio pastangomis 1603 m. buvo parengtas pirmasis Lietuvoje nubraižytas  LDK žemėlapis, kuris 1613 m. buvo išspausdintas Amsterdame. M. K. Radvila Našalaitėlis plačiai žinomas ir dėl savo garsiosios kelionės į Jeruzalę bei apie ją parašytų memuarų. Į Šventąją žemę jis išsiruošė neatisitiktinai – 1574 m. M. K. Radvila Našlaitėlis sunkiai susirgo ir melsdamas Dievo malonės pasižadėjo pasveikęs aplankyti Viešpaties Karstą. Šia piligriminę kelionę, kuriai iš paties popiežiaus Grigaliaus XIII buvo gavęs privilegiją, M. K. Radvila Našlaitėlis pradėjo 1583 m. Jis tapo pirmuoju lietuvių piligrimu ir paties pageidavimu netgi buvo palaidotas su piligrimo apsiaustu, kurį vilkėjo šioje kelionėje. Savo kelionę ir joje patirtus įspūdžius Našlaitėlis fiksavo dienoraštyje, kurio pagrindu vėliau parašė ir publikavo knygą „Kelionė į Jaruzalę“. Ši knyga tapo žinoma visoje Europoje. M. K. Radvila Našlaitėlis mirė 1616 m. vasario 28 d., būdamas 66 metų amžiaus. Palaidotas Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčioje.

Parengė Tomas Petrauskas