Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53946
Faksas
+370 528 55288

Direktorius
+370 528 53941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužė - Rugsėjis
Pilis
pirmadienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandis - Spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Rugpjūtis
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
pirmadienis - ketvirtadienis
10:00-16:45
penktadienis
10:00-15:30
pietų pertrauka
12:00 - 12:45
 
Balandis - Spalis
Medininkų pilis
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00
 
Išsamesnė informacija čia

Parodos, renginiai

Senųjų amatų šventė
Trakų Salos pilyje
2020 08 23

Kęstučio Ramono, Augusto Ramono
paroda „Didieji mūšiai, didžiosios pilys“

Tarptautinis ekslibrisų konkursas 2020

 

 

 

 

 

 

 

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
enrika.trofimoviene

 

Rugpjūčio 1 d.

Klaipėdos miesto gimtadienis

2020 m. rugpjūčio 1 d. sukanka 768 metai, kai istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta dabartinė Klaipėda. Tą dieną 1252 metais buvo pasirašytas susitarimas tarp Vokiečių ordino Livonijos landmeisterio Eberhardo fon Zeines ir Kuršo vyskupo Heinricho fon Lützelburgo, kartu statyti naują pilį Memelio ir Dangės santakoje ir įkurti ten miestą. Klaipėdos sąsiauris tada klaidingai skaitytas Memelio (tai anaiptol ne vokiškas, o kuršiškas Nemuno žemupio pavadinimas, kurį vokiečiai tik perėmė) žiotimis. Du trečdaliai miesto (tiksliau pajamų iš jo) turėjo atitekti Ordinui, trečdalis - vyskupui. Vyskupas Heinrichas planavo į Memelburgą, kaip buvo pavadinta naujoji pilis ir gyvenvietė prie jos, perkelti Kuršo vyskupijos centrą. Pirmoji nedidelė pilis, pastatyta jau 1252 m., buvo dar suręsta iš rąstų ir apjuosta fosom bei pylimais su palisadom. Iš Marių pusės ją saugojo masyvus gynybinis bokštas - bergfridas. Jau tų pačių metų rudenį pilis atlaikė pirmąją rimtą apgultį - bendrą žemaičių ir Kuršių nerija atžygiavusių sembų puolimą. Iškart po to, 1253-1254 m., pilis imta perstatinėti, keičiant medžio įtvirtinimus mūriniais. Prie pilies kūrėsi miestas, traukė kolonistus iš vokiškų žemių, tarp jų ir iš galingos Hanzos miestų sąjungos lyderio Liubeko. Kaip tik  Liubeko spaudžiamas Ordinas jau 1258 m. suteikė Memelburgui Liubeko savivaldos teises. Bet Kuršo centru miestas taip ir netapo. Prasidėjus reguliarioms Ordino kovoms su Lietuva Memelis atsidūrė fronto linijoje ir buvo daug kartų lietuvių puolamas, ne kartą XIV a. degintas miestas, kelis kartus griauta pilis. 1328 m. Memelburgas perėjo iš Ordino livoniškosios į prūsiškosios šakos jurisdikciją. Dėl pastovių kovų miestas beveik nesivystė, visas dėmesys buvo skiriamas vien fortifikacijai ir gyventojų skaičius buvo labai nedidelis, o prekyba silpna. Padėtis ėmė keistis tik 1422 m. pasirašius Melno taiką tarp LDK ir Ordino, pasibaigus viską niokojantiems kovos veiksmams ir nustačius pastovią sieną. Gyventojų skaičius ėmė augti, o ekonominis gyvenimas aktyvėti. Memelis tapo vartais vokiečių pirkliams, norintiems prekiauti su Lietuva per Žemaitijos upes. 1475 m. miestui suteiktos Kulmo teisės. Bet tikras miesto klestėjimas prasidėjo XVI a., kai per 100 metų miesto gyventojų skaičius padidėjo net penkis kartus, atsirado nauji priemiesčiai, miesto įtvirtinimai, pirmieji cechai. Vietoj pradėti statyti laivai ir Memelio pirkliai įsijungė į jūrų prekybą. Pelningiausia preke, vežama tranzitu per Memelio uostą buvo lietuviški kviečiai.

Pirmas žinomas Klaipėdos pavadinimo paminėjimas yra aptinkamas viename 1413 m. Vytauto laiške lotynų kalba, kur minima „Caloypede“ ir 1422 m. Melno taikos sutartyje – „Klawppeda“. Oficialus miesto pavadinimas 1252 - 1923 m. buvo Memel.

Parengė Vytautas Tenešis

Žygimanto Augusto gimimo metinės

Prieš 500 metų, 1520 m. rugpjūčio 1 d., Krokuvoje, monarchų Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos šeimoje, gimė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas.

1548 m. balandžio 1 d. mirus tėvui Žygimantui Senajam (1467-1548) Žygimantas Augustas tapo teisėtu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės valdovu. Per ilgiau nei du dešimtmečius trukusį valdymo laikotarpį įgyvendino ne vieną svarbią reformą, turėjusią didžiulę įtaką abiejų valstybių gyvenimui: 1547 m. pradėta, 1557 m. paskelbta ir tik 1566 m. baigta įgyvendinti Valakų reforma (feodalinė žemės reforma), 1559 m. atlikta valstybinių miškų revizija, 1566 m. patvirtintas II Lietuvos statutas.

Žygimanto Augusto laikotarpis nebuvo ramus. 1558-1583 m. buvo įsiplieskęs Livonijos karas, kuriame Rusija kovojo su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir Lenkijos Karalyste dėl Livonijos žemių. Ilgai trukęs karas nualino Lietuvos valstybę, o didelę grėsmę kelianti Rusijos imperija paskatino Lietuvą 1569 m. liepos 1 d. sudaryti Liublino uniją, susaisčiusią Lietuvos ir Lenkijos valstybes į vieną bendrą valstybę, kuri buvo pavadinta Abiejų Tautų Respublika.

Asmeninis Žygimanto Augusto gyvenimas buvo permainingas. Iš viso jis buvo vedęs tris kartus. Su pirmąją žmona, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando ir jo žmonos Onos Jogailaitės dukra, Elžbieta Habsburgaite, susituokė dar 1543 m., tačiau ši vos po dviejų metų mirė. Antroji santuoka buvo sudaryta su Barbora Radvilaite, kurią Žygimantas Augustas vedė 1547 m., bet ir ši santuoka netruko ilgai – 1551 m. Barbora mirė. 1553 m. įvyko trečiosios vestuvės, šį kartą Žygimantas Augustas vedė pirmosios žmonos seserį Kotryną Habsburgaitę. Pastaroji santuoka taip pat nebuvo sėkminga. 1566 m. Kotryna paliko Žygimantą Augustą ir iki pat mirties gyveno atskirai Austrijoje, Linco mieste. Visos santuokos buvusios bevaikės. Tai nulėmė, jog 1572 m. liepos 7 d. Žygimantui Augustui mirus, jis nepaliko sosto įpėdinio ir istorijos puslapiuose buvo įamžintas kaip paskutinis Gediminaičių (Jogailaičių) dinastijos valdovas valdęs Lietuvos ir Lenkijos valstybes.

Parengė Darius Deinarovičius