Gegužės 20 d., penktadienį, 17.00 val. Trakų Salos pilyje atidaroma vienam karaimų tautos intelektualų, dailininko Bari Egizo (1869–1946) kūrinių paroda, kurioje pristatomi dailininko sukurti moterų portretai. Trakų istorijos muziejus kviečia ne tik susipažinti su dailininku ir jo kūryba.

„Savo darbuose visada laikiausi realistinės krypties, savo įspūdžius perteikdavau tiesiai iš gamtos.., – autobiografijoje rašė B. Egizas. – kūriau kasdienio žanro paveikslus, tapiau buitines valstiečių ir darbininkų gyvenimo scenas, tapiau peizažus ir negyvąją natūrą, tačiau tarp mano darbų svarbią vietą visada užėmė portretai.“ Dailininko paveikslai žavi tapybos ir grafikos technikos įvairove: tapyti aliejumi, lieti akvarele, piešti vaško pastelėmis, grafitiniais ir spalvotais pieštukais, anglimi, sepija, tempera.

Parodoje pristatoma svarbi dailininko kūrybinio palikimo dalis, duoklė pačioms svarbiausioms jo gyvenimo moterims – motinai ir seseriai. Dailininką siejo artima ir nuoširdi draugystė su seserimi Vera Egiz-Šapšal, kuri buvo žymaus orientalisto, Lietuvos ir Lenkijos karaimų dvasinio vadovo (hachano) Serajos Šapšalo (1873–1961) žmona. Kita parodos dalis – saloniniai portretai ar aiškios žanrinės scenos, atspindinčios tuometinį požiūrį į moterį, jos vaidmenį visuomenėje ir to vaidmens kismą.

B. Egizo portretų galerijos veikėjos nutapytos atidžiai ir skrupulingai: perteikiamas ne tik išorinis portretuojamosios panašumas, bet ir atspindėtas dvasinis vaizduojamos moters pasaulis, psichologinės asmenybės savybės, etnografinis tipas, socialinė padėtis. Karaimų moterų portretuose menininkas daug dėmesio skiria antropologiniam modelio veido tipui, kartais pabrėžia „karaimiškumą“ naudodamas tautinį kostiumą, tradicinius interjero elementus. Nacionalinio karaimų kostiumo elementai dailininko atkurti su ypatingu kruopštumu – išryškinta net audinių medžiagiškoji struktūra.

B. Egizas gimė 1869 m. liepos 13 d. Odesoje, pasiturinčių karaimų šeimoje. Apie 1885–1889 m. mokėsi Odesos dailiųjų menų draugijos dailės mokykloje, o 1890 m. be egzaminų buvo priimtas į Peterburgo dailės akademiją, kur jo mokytojais buvo žymūs to meto dailininkai. 1897–1898 m. B. Egizas tęsė dailės studijas Paryžiuje, daug keliavo po Europą. Grįžęs į Odesą dirbo dailės mokytoju, rengė parodas, o apie 1922 m. išvyko į Turkiją, Konstantinopolį. Ten turėjo mokinių, privačią dailės studiją. Išgarsėjo kaip puikus portretistas, pas kurį portretus mielai užsakinėjo įvairių atstovybių ambasadoriai.

B. Egizo sesuo Vera į Lietuvą atvyko 1928 m., o apie 1938 m. į Vilnių gyventi persikėlė ir B. Egizas. Dailininkas ir toliau artimai bendravo su Seraja Šapšalu, kuriam jautė didžiulę pagarbą, bei kitais karaimų bendruomenės veikėjais. Įsikūręs Vilniuje, valdiškos tarnybos dailininkas neturėjo, vertėsi piešdamas pasiturinčių miestiečių, Vilniaus žydų diasporos atstovų portretus ir užsidirbdavo privačiomis pamokomis. Amžininkai jį prisimena buvus didelės erudicijos, išskirtinio svetingumo, mėgstantį diskutuoti meno temomis.

B. Egizo kūriniai pasklidę po pasaulį – jie saugomi muziejuose, privačiose kolekcijose, karaimų šeimose kaip relikvija perduodami iš kartos į kartą. Daugiausia jų saugoma privačiuose rinkiniuose ir muziejuose Odesoje, Sankt Peterburge, Kijeve, Londone, Paryžiuje, Romoje, JAV. Dailininko kūrybinis palikimas Lietuvoje nėra labai gausus. Šioje parodoje – moterų portretai iš Trakų istorijos, Lietuvos nacionalinio dailės ir Lietuvos nacionalinio muziejų rinkinių.        

Parodos atidarymas – 2022 m. gegužės 20 dieną, penktadienį, 17.00 val., Trakų Salos pilyje (Karaimų g. 43C, Trakai).

Paroda veiks nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. liepos 10 d. Parodą galima apžiūrėti pirmadieniais – sekmadieniais, 10.00–19.00 val.