Medininkų pilyje atidaryta nauja paroda, kurioje pristatomi eksponatai, pasakojantys įvairių religinių, karinių bei pasaulietinių ordinų istorijas: graviūros, litografijos, knygos, paveikslai, apdovanojimai, dokumentai vaizduojantys ir atspindintys ordinų išskirtinumą, sekamas dogmas bei puoselėjamus autoritetus. Tai šimtus metų skaičiuojantys istorinės atminties atspindžiai, išryškinantys skirtingų, į brolijas bei seserijas susibūrusių, žmonių bruožus bei siekiamybes. Tai istorija apie žmonių bendruomenes, pradėjusias savo veiklas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir tebeveikiančias dabartinėje Lietuvos Respublikoje. Kviečiame lankytis! Šiuolaikine prasme ordinas – tai valstybinis apdovanojimas už ypatingus nuopelnus. Tačiau istoriškai terminas ,,ordinas“ susiformavo Kryžiaus žygių epochoje, kai Romos Popiežius Urbonas II (1088–1099) 1095 m. pakvietė krikščionis išvaduoti
Viešpaties karstą Jeruzalėje. Šio tikslo įgyvendinimui pradėjo kurtis karinės riterių vienuolių sąjungos. Vienuolių ordinų bendruomenės nariai gyvena pagal bendruomenės patvirtintas regulas, konstitucijas bei įstatus (lot. ordinis), siekia evangelinio tobulumo ir šventumo. Ordino vienijamiems vienuoliams būdingi unifikuoti atributai, priklausomybės
ordinui ženklai: ypatinga bei išsiskirianti apranga, išpuošta specifiniais simboliais, grandinės, pakabučiai, juostos ir kt. detalės. Vien Romos katalikų bažnyčios sistemoje egzistuoja dešimtys skirtingų vienuolių ordinų, kurie dar skirstomi į smulkesnes šakas. Pagal veiklos pobūdį ordinai plačiausiai skirstomi į apaštalinius, t. y. užsiimančius Dievo žodžio bei katalikiškų idėjų skleidimu, visuomenės švietimu, ir į kontempliatyvius, t. y. linkusius į gilų susikaupimą, dėmesio sutelkimą į vidinę maldą. Pastarieji ordinai tai vienuolių atsiskyrėlių ordinai.
Ankstyviausia vienuolių organizacija, kuri iš šių dienų perspektyvos, yra laikoma pirmuoju vienuolių ordinu buvo benediktinai, kuriuos suvienijo Benediktas Nursietis, vienuolis gyvenęs V-VI a., bei įkūręs Montekasino vienuolyną (dab. Italija). Nuo XIV a. Europoje pagal riterių vienuolių ordinų pavyzdį ėmė kurtis ir pasaulietiniai ordinai. Jie kurti ištikimybės suverenui pagrindu, kaip tituluotų asmenų sąjunga, vienijama riterystės kodekso ir įstatų. Bene seniausias toks ordinas veikęs Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – Šv. Jurgio riterių ordinas, įsteigtas Vengrijoje karaliaus Karolio I-ojo 1326 metais. Visi senieji ordinai turėjo savo įstatus, specialią narių aprangą ir ženklus.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog ordinai yra uždaros bendruomenės besirūpinančios savo reikalais, iš tiesų yra priešingai. Tiek religinių, tiek karinių, tiek pasaulietinių ordinų istorija yra tampriai persipynusi su įvairiais pasaulio istorijoje įvykusiais svarbiausiais minties raidos bei geopolitiniais įvykiais. Ordinai vienijo ir tebevienija pasaulio šviesuolius, kuriančius inovacijas, ginančius nekaltuosius ir besirūpinančius skurstančiais.