Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Gegužę - rugsėjį
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-19:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Kazimiero Barišausko juvelyrikos paroda „KB“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. birželio 17 d. iki rugpjūčio 21 d.

Paroda „Šventasis Florijonas – ugniagesių globėjas“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki liepos 31 d.

Archajinių amatų stovykla
Trakų pusiasalio pilies kieme
2017 liepos 11-30 d.

Senųjų amatų dienos
Trakų salos pilyje
2017 rugpjūčio 19-20 d.

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Vakaras Vytautui Didžiajam atminti

2016. 09. 21

2016 m. spalio 27 d. 
Trakų salos pilies Didžiojoje menėje

Programa:
* Edmundo Malūko istorinio romano "Vytauto žemė" pristatymas
* Vitražų „Vytautas Didysis“ ir „Kunigaikštis Kęstutis“ pristatymas (aut. dailininkas  N. Baublys).
* Meninėje programoje dalyvauja: Trakų meno mokyklos moksleiviai ir mokytojai, Dovainonių „Saulės vartų“ romuvietės (vad. Audronė Jodkonė).
Renginio pradžia  17.30 val.

Įėjimas nemokamas

Trakų salos pilyje – Vytautui Didžiajam skirtų naujų meno kūrinių pristatymas

Š. m. spalio 27 d., ketvirtadienį, Trakų salos pilyje vyks kasmetis vakaras, skirtas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Renginio metu bus pristatytas E. Malūko istorinis romanas „Vytauto žemė“ ir dailininko vitražisto N. Baublio darbai „Vytautas Didysis“ ir „Kunigaikštis Kęstutis“. Meninėje programoje dalyvaus Trakų meno mokyklos moksleiviai ir mokytojai, Dovainonių „Saulės vartų“ romuvietės (vad. Audronė Jodkonė). Organizatorius – Trakų istorijos muziejus.
Vytautas Didysis, gimęs Senuose Trakuose pagoniškoje kunigaikščio Kęstučio ir Birutės šeimoje,  mirė Salos pilyje 1430-ųjų spalio 27 d. Vytautas Didysis sukūrė tuo laikotarpiu galingiausią valstybę regione. Trakai buvo jo tėvonija, pastatęs Salos pilį, dažnai čia reziduodavo, iš čia siuntė laiškus, čia priiminėjo užsienio pasiuntinybes, čia kūrė valstybinės reikšmės planus. Tiems laikams pilis buvo moderni – turėjo orinį (hipokaustinį) šildymą, langus puošė vitražai.
Nuo 2015-ųjų metų, vitražai vėl spindi Salos pilies languose. Pernai pasidabino aštuoniais vitražisto Nerijaus Baublio darbais Vyčio tema, o renginio metu pristatysime dar du menininko darbus –  „Vytautas Didysis“ (216 x 103 cm) ir „Kunigaikštis Kęstutis“ (216 x 100 cm), kurie įstiklino XV amžiui skirtos Kunigaikščių rūmų menės langus.
 „Norėjau sukurti vitražus, kurie atitiktų viduramžių dvasią. Dėl to vitražo spalvos, kompozicija ir skaidymas atliktas pagal gotikinius kanonus, – aiškina N. Baublys. – Dominuoja mėlyna spalva, nors vitraže „Vytautas Didysis“ yra nemažai karališkos raudonos bei geltonos spalvos. Fonas skaidytas rombais, nes pilies griuvėsiuose buvo rasti būtent tokios formos stiklai. Vytautas Didysis laiko uždėjęs ranką ant kalavijo, kaip valdžios ir didybės simbolio”.

Edmundas Malūkas – vienas iš sėkmingiausių nūdienos rašytojų, kurio istorinis romanas „Karalienė Barbora“ ir ypač „Šiukšlyno žmonės“ sulaukė didelio skaitytojų dėmesio. Naują istorinį romaną  rašytojas skyrė Vytauto Didžiojo asmenybei.
 „Vytautas Didysis – Lietuvos praeities milžinas, iškiliausia mūsų tautos istorinė asmenybė, kuri šiandien mus įkvepia, šiek tiek liūdina ir lieka gaubiama paslapties. Imtis temos, kurios rašytojai, regis, vengia, paskatino du argumentai – kūrybinė ambicija ir rašymo patirtis, – pasakoja žinomas rašytojas E. Malūkas. – Gi kunigaikščio Vytauto asmenybė ilgus amžius tarsi miglos apglobta. Vienas kitas charakterio bruožas metraščiuose ir – karai, karai, karai. Sau iškėliau dar didesnę užduotį: ne tik pavaizduoti Vytautą Didįjį, bet atskleisti epochą, kurioje jis gyveno. Ir taip, kad liepsnotų tokia aistra, tokia meilė, jog net kvapą gniaužtų.”

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:
Brigita Balčytienė, Trakų istorijos muziejaus Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja, mob. tel.: + 370 611 85612, b.balcytiene@trakaimuziejus.lt