Bažnytinių knygų skaitmeninė duomenų bazė „Liber apertus“

Bažnytinių metrikų ir parapijiečių sąrašų knygos – tai neįkainojami dokumentinio paveldo objektai, kuriuose užrašyta informacija suteikia žinių apie tam tikroje teritorijoje gyvenusius, skirtingas tikybas išpažinusius žmones ir jų pasiskirstymą, demografinę padėtį skirtingais laikotarpiais. Šiose knygose galima aptikti vertingos informacijos apie gyventojų pavardžių formavimąsi, pavardžių išsidėstymą konkrečiose vietovėse, vietovardžius. Metrikų knygos yra nepamainomas istorinis šaltinis vykdant istorinius, kalbotyrinius ir genealoginius tyrimus bei kuriant genealoginius medžius.

Metrikų knygų būta kelių skirtingų tipų: krikšto, gimimo, santuokos arba jungtuvių, mirties. Šiose knygose būdavo konstatuojami svarbiausi žmogaus gyvenimo etapai, nuo gimimo iki mirties, įvardinami žmonės, jų giminystės ryšiai, gyvenamosios vietos ir kiti duomenys. Atskirai paminėtini parapijos gyventojų sąrašai, kurie būdavo sudaromi bažnytinių mokesčių rinkimo tikslais.

Bažnytinės metrikų knygos būdavo rašomos kiekvienoje bažnyčioje atskirai, jas pildydavo kunigai. Jos būdavo rašomos ranka. Pirmosios bažnytinės metrikų knygos pradėtos rašyti Italijoje ir Prancūzijoje XIV a. pradžioje. Vėliau šių šalių pavyzdžiu sekė ir kitos Vakarų bei Centrinės Europos valstybės. Visuotinė metrikacija pradėta vykdyti XVI a. Lietuvoje pirmosios bažnytinės metrikų knygos pradėtos vesti taip pat  XVI a., visuotinę katalikų bažnyčių metrikaciją paskatino 1545-1563 m. laikotarpiu įvykęs visuotinis Katalikų bažnyčios susirinkimas Tridente (Italija).

Vis dėlto iki mūsų dienų išliko tik pavienės XVI a. ir net XVII a. rašytos knygos. Didžioji dalis išsaugotų metrikų knygų datuojamos XVIII-XX a. laikotarpiu. Nuo pirmųjų metrikų knygų atsiradimo XVI a., iki XIX a. vidurio dažniausiai knygos būdavo rašomos lotynų kalba, priklausomai nuo regiono kartais būdavo rašomos ir lenkų ar vokiečių kalbomis. Nuo XIX a. vid. knygos pradėtos rašyti išskirtinai rusų kalba. Lietuvių kalba metrikų knygos būdavo rašomos retai. Aptikta vos keliasdešimt iki XX a. sukurtų knygų, kurios buvo rašytos Žemaitijoje, Klaipėdos krašte. Rytų bei vidurio Lietuvoje metrikų knygos imtos rašyti lietuviškai  XX a. pr.

Visos Lietuvos mastu skirtingose atminties institucijose  yra saugomos kelios dešimtys tūkstančių skirtingų laikotarpių bažnytinių metrikų knygų. Dauguma šių knygų yra saugomos įvairiuose miestų ar valstybės archyvuose, tačiau dalis metrikų knygų saugoma ir muziejuose. Ne išimtis ir Trakų istorijos muziejus, kurio pagrindiniame fonde yra saugoma apie 400 bažnytinių metrikų ir parapijiečių sąrašų knygų iš Trakų, Senųjų Trakų, Semeliškių, Barboriškių, Kruonio, Šilelio, Surviliškio, Akmenės, Laukuvos, Tryškių, Šakynos, Šaukoto bažnyčių.

Norėdami palengvinti bei paskatinti bažnytinių metrikų tyrimus, sukūrėme viešai prieinamą skaitmeninę duomenų bazę, pavadintą „Liber apertus“ (liet. Atversta knyga), kuri bus nuolatos papildoma Trakų istorijos muziejaus fonduose saugomais tekstiniais kultūros paveldo objektais – bažnytinėmis metrikų ir parapijiečių sąrašų knygomis.