trakų 
istorijos 
muziejus
3D EKSPONATAI

Eksponatai

IX-XI a. skalvių palaidojimo indai
          Baltų moliniai indai, kaip ir kiti archeologinių tyrimų metu randami artefaktai, yra ne tik juos gaminusių žmonių minties rezultatas, kuriems yra suteikiamas mums savaime suprantamas jų funkcionalumas, bet tai ir tam tikro laikmečio visuomenės tradicijų, socialinių ir kultūrinių santykių produktas. Vienas iš archeologijos mokslo tikslų yra bandymas suvokti, kas slypi už aptikto artefakto formos, kokia jam buvo suteikta prasmė. Nuo III a. Lietuvos laidojimo paminkluose aptinkami lipdyti puodeliai vis dažniau sulaukia archeologų bandymų paaiškinti ar interpretuoti šių dirbinių paskirtį kapuose, jų funkciją laidojimo tradicijoje. Akivaizdu tai, kad šių dirbinių buvimas kapuose yra neatsitiktinis veiksmas, o sąmoningas to meto visuomenės noras suteikti jiems tam tikrą prasmę, kuri yra glaudžiai susijusi su to meto laidojimo tradicija, laidojimo apeigomis.
           Palaidojimo indai ar jų fragmentai Lietuvos kapinynuose aptinkami nuo II m. e. a. Pirmiausiai ši tradicija paplito Vakarų Lietuvos kapuose su akmenų vainikais. Vėliau, tai yra tautų kraustymosi laikotarpiu, jų jau aptinkama Nemuno žemupio, Vidurio Lietuvos kapinynuose. Puodų šukių randama Rytų Lietuvos pilkapiuose. Tradicija mirusiuosius laidoti su indais atskiruose regionuose išsilaikė net iki XVI a.
Egzistuoja bent kelios šio papročio interpretacijos. Labiausiai paplitusi nuomonė, jog tai simboliniai indai, skirti įdėti mirusiajam maisto ar gėrimo, kuriuo jis numalšintų troškulį patekęs į mirusiųjų pasaulį. Tautosaka ir rašytiniai šaltiniai patvirtina, jog baltai mėgo rengti gausias šermenis. Apeigų metu, anot šaltinių, maistu būdavo pasidalinama ir su mirusiuoju . Tai yra kapuose randami moliniai indai greičiausiai būdavo susiję su aukojamu maistu ir mirtimi. Tai yra kapuose randami indai išlaikė savo funkcionalumą ir pomirtiniame gyvenime.
Šioje virtualioje LIMIS parodoje pristatomi 29 moliniai puodeliai rasti Viešvilės I ir III kapinynuose (Jurbarko r. sav.). Laidojimo paminklai datuojami IX-XI a. ir yra priskiriami Nemuno žemupyje gyvenusiems skalviams. Trakų istorijos muziejus keliolika metų vykdė šių kapinynų archeologinius tyrimus. Todėl yra sukaupęs įdomią ir vertingą archeologinę medžiagą. Šioje virtualioje parodoje yra pristatomi moliniai puodeliai, kurie buvo rasti išimtinai griautiniuose vaikų kapuose. Jie rasti drauge su kitomis įkapėmis. Pavienių puodų šukių buvo aptikta taip pat ir degintiniuose suaugusiųjų kapuose. Rasti puodeliai yra įvairaus dydžio. Dalis jų aprūkę, gerai išdegti, tad galėjo būti naudojami buityje. Kiti greičiausiai gaminti paskubomis, specialiai laidojimo apeigoms. Jie prastai išdegti, grubių formų arba itin maži (kelių centimetrų aukščio), tarsi būtų simboliniai. Vaikų kapuose kaulai retai kada išlieka. Todėl apie palaidojimo indų padėtį kape galime spręsti tik iš kitų kartu su mirusiuoju rastų įkapių. Sprendžiant iš jų padėties, indai dažniausiai būdavo dedami vaiko galvūgalyje. Keliuose kapuose buvo rasta net po kelis puodelius. Kadangi šiai dienai nėra atlikti biomolekulinės maisto liekanų keramikoje tyrimai, tad belieka tik spėlioti apie šiuose palaidojimo induose buvusį turinį.

          Besidomintiems Trakų istorijos muziejaus eksponatų 3D skaitmeniniais vaizdais bei norintiems iš arčiau susipažinti su Viešvilės kapinynuose rastais palaidojimo indais, siūlome apsilankyti šiuo adresu:
PERŽIŪRĖTI
Šventųjų vaizdinys tradicinėje medžio drožyboje
Trakų istorijos muziejaus fonduose saugoma kelios dešimtys tradicinės liaudies skulptūrų, sukurtų XIX a. - XX a. Ši 3D kolekcija reprezentuoja dalį etnografijos rinkinyje saugomų savamokslių kaimo dievdirbių skulptūrų.
PERŽIŪRĖTI
Senasis skalvių palikimas - Viešvilės kapinynas
Šiame rinkinyje pristatomi Viešvilės kapinyne, Jurbarko r. sav., Viešvilės sen. archeologinių tyrimų metu rasti radiniai. Vėlyvojo geležies amžiaus laidojimo paminklas reprezentuoja Nemuno žemupyje gyvenusių skalvių laidojimo papročių tradiciją, šį paminklą palikusios bendruomenės tarpusavio socialinius ryšius, materialinę kultūrą, kontaktus su aplinkinių kraštų gyventojais.
PERŽIŪRĖTI
trakų 
istorijos muziejus

darbo laikas

Kovas, balandis,
spalis, lapkritis
II 12:00 – 18:00 val.
III-VII 10:00 – 18:00 val.

Gegužė – rugsėjis
I – VII 10:00 – 19:00 val.

Gruodis – vasaris
III – VII 10:00 – 18:00 val.

kontaktai

Tel:+370 528 55297
Įmonės kodas: 190757189
Kęstučio g. 4
Trakai, LT – 21104

sprendimas

© 2020 Trakų istorijos muziejus
Privatumo politika