Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimui – 300 metų

2018. 08. 29

Muziejus laikraštyje Nr. 35 (557)

1718 m. Trakų Dievo Motinos stebuklais išgarsėjęs paveikslas buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI (1649–1721) atsiųstomis karūnomis. Tai buvo pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vainikuotas šventas paveikslas. 2018 m. Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejaus minėjimo metais. Trakų Dievo Motinos paveikslas datuojamas XV–XVI a. Populiari legenda byloja, kad šį paveikslą didžiajam kunigaikščiui Vytautui (1392–1430) krikšto proga padovanojo Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (1391– 1425), tačiau moksliniai tyrimai neigia šią kilmės versiją. Tiesa, neatmetama, kad Vytautas iš imperatoriaus galėjo gauti dovanų kitą paveikslą, kuris neišliko.
    
Paveikslas nutapytas aliejumi ant drobe aptrauktų liepos lentų, jo matmenys 128 x 110 cm. Tiesa, dabartinė paveikslo išvaizda nėra autentiška – XVII a. pradžioje jis buvo sumažintas ir pertapytas. Tai buvo padaryta norint paveikslą įtalpinti į naują Trakų bažnyčios Didįjį altorių. Pirminėje paveikslo versijoje Švč. Mergelė Marija buvo pavaizduota visa figūra, gotikine tradicija. Paveikslas pertapytas bizantine tradicija, o tai, be abejo, dar sustiprino jo garsiąją kilmės legendą. XVII a. viduryje vykusių karų su Maskva metu paveikslas buvo slepiamas, vėliau išstatytas Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje. 1667 m. rugsėjo 8 d. paveikslas buvo iškilmingai grąžintas į Trakų bažnyčios Didįjį altorių ir nuo tada šią dieną Trakuose rengiami atlaidai. Stebuklais nuo XVI a. garsėjantis paveikslas į Trakus traukė piligrimų minias, o Dievo Motinos malonės sulaukę tikintieji šiam meno šedevrui dovanodavo prabangius aptaisus, puošmenas bei votus. 1718 m. paveikslą vainikavus popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, Trakų Dievo Motina imta laikyti Lietuvos valstybės globėja, jai suteiktas Ligonių Užtarėjos titulas. Paveikslo karūnaciją išrūpino Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis (1644–1722).
    
Šio stebuklais garsėjančio švento paveikslo karūnavimo 300 metų sukakties proga pristatome Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose saugomą vario raižinį, atliktą Vroclavo graverio Bartolomiejaus Strachovskio (1648–1759). Graviūroje pavaizduota soste sėdinti Trakų Dievo Motina su kūdikėliu Jėzumi ant kelių. Dievo Motina dėvi suknelę ir maforijų, kurio sunkios klostės dengia visą jos figūrą. Viena ranka ji apkabinusi Jėzų, o kitoje rankoje laiko trijų žiedų rožę, simbolizuojančią tris rožinio slėpinius, ant Dievo Motinos galvos – karūna. Kūdikėlis Jėzus dėvi tuniką, vienoje rankoje laiko knygą, o kitą ranką tiesia link Motinos laikomos rožės. Aplink Marijos ir Jėzaus galvas pavaizduotos aureolės. Po atvaizdu yra tekstas lotynų kalba, kuriame aprašoma aptartoji paveikslo kilmės legenda ir 1718 m. karūnacija. Raižinio klišė ilgą laiką buvo saugoma Trakų bažnyčios lobyne, bet 1822 m. buvo paskolinta Vilniaus leidiniui „Geradarystės darbai“ iliustruoti, kurio leidėjas Kazimieras Kontrimas (1777–1836) ir atgal negrįž.                                          

                                   
Vyr. muziejininkas Tomas Petrauskas