Gruodžio 13-oji – Šv. Liucijos arba Šviesos diena – yra šventė visiems, Gruodžio viduryje besiilgintiems saulės, šviesos ir šilumos. Tai proga susiburti ir pabūti drauge, priminimas, kad ir tamsiausiu metų laiku egzistuoja gėris ir šviesa.

Vardas Liucija yra kilęs iš lotyniškojo „lux“, reiškiančio šviesą. III–IV amžių sandūroje Sirakūzuose (Sicilijoje) gyvenusi mergelė Liucija nusprendė pašvęsti savo gyvenimą Dievui ir netrukus tapo viena iš persekiojimo aukų. Ji – viena pirmųjų krikščionių kankinių, kurią 304 m. e. m. nužudė romėnai dėl jos religinių įsitikinimų: buvo priversta stoti prieš teismą, kur, net kankinama, neišsižadėjo savo tikėjimo ir buvo nubausta mirtimi. Pasak legendų, šventoji Liucija slapta atnešdavo maisto krikščionims, besislapstantiems po miestu esančiose katakombose. Ji apšviesdavo savo kelią žvakėmis, laikytomis vainike ant galvos, kad abi rankos būtų laisvos nešti lauknešius. Pagal šventosios gyvenimo pasakojimą buvo sureikšminta tyrumo ir ugnies simbolika, o žvakių deginimas byloja viltį, atgimimą ir šviesos pergalę prieš tamsą. Ši diena, kuri buvo trumpiausia metuose (pagal Julijaus kalendorių), taip pat susijusi su žiemos saulėgrįža – žiemos saulėgrįžos metu Saulė keliauja trumpiausiu keliu per dangų, todėl tą dieną yra mažiausiai dienos šviesos ir ilgiausia naktis.

Šiuolaikinė šviesos šventė ir jos šventimo elementai sujungia tiek pagonišką, tiek krikščionišką tradiciją.

Trakų istorijos muziejus jau penktus metus kviečia apsigaubti šviesos ir šilumos skraiste kartu minint Šv. Liucijos – Šviesos – dieną.