Vilniaus knygrišių gildija įsikūrė 2003 gegužės 22 dieną. Steigėjų branduolį sudarė Vilniaus didžiųjų bibliotekų knygrišiai-restauratoriai. Vėliau prisijungė ir kitų sričių atstovai, artimai susiję su knygrišystės amatu. Steigėjus įkvėpė praeityje gyvavusio Vilniaus knygrišių cecho istorija. Seniausias išlikęs cecho istoriją liudijantis dokumentas – 1664 metų karaliaus Jono Kazimiero knygrišių cechui suteikta privilegija (pergamente surašytas dokumentas saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje) ir 1665 metais patvirtintas cecho statutas.

Atkurtoji Vilniaus knygrišių gildija, vienijanti 21 narį, pratęsia viduramžiais atsiradusių amatų gildijų ir cechų tradiciją, tačiau pasikeitus laikmečio poreikiams dabartinei gildijai labiau būdingas kultūrinis, o ne ekonominis vaidmuo. Knygrišių gildijos tikslas yra propaguoti knygrišystės amatą, meną ir istoriją, skatinti tyrimus ir edukaciją, atstovauti knygrišių profesinius interesus, rengti parodas, keistis informacija, išsaugoti senąsias tradicines amato technologijas. Gildijos nariai  dalyvauja parodose, veda seminarus ir praktinius užsiėmimus, edukacijas įvairioms amžiaus grupėms, dalyvauja renginiuose Lietuvoje ir užsienyje, pristatydami senosios knygrišystės amatą.

Parodoje pristatomi per beveik 20 metų sukurti VKG narių darbai, žymintys nueitą kelią nuo amato meistrystės iki knygos įrišų meno ir eksperimentų: įrišų rekonstrukcijos, interpretacijos, vienetiniai autoriniai darbai.

Ilgametė meistrų patirtis, žinios ir įgūdžiai, naudojami metodai ir papildomi, sutvirtinantys konstrukciniai elementai, būdingi tik rankų darbo knygrišystei, lemia geresnę įrišimo kokybę, kuri užtikrina knygos ilgaamžiškumą bei funkcionalumą. Rankų darbo knygrišystė vis dar reikalinga, kuomet susiduriama su nestandartiniais atvejais (periodinių leidinių įrišimas, senų knygų perrišimas bei knygų restauravimas, bibliofiliniai ir mažo tiražo leidiniai, vienetinės knygos, rankraščiai, meniniai spaudiniai, nestandartinio dydžio ar formos knygos, knygos iš netradicinių medžiagų, ir kiti atvejai).

Ne vien senieji įrišai, bet ir pats knygrišystės amatas yra kultūros paveldo dalis, kurią siekiame išsaugoti. Šios žinios būtinos knygų restauravimui ir neišvengiamai reikalingos meninei knygų įrišimų kūrybai. Vilniaus knygrišių gildija tęsia ir perduoda glaudžiai tarpusavyje persipynusias knygrišystės amato ir  meno tradicijas.

Rimas Supranavičius,

Vilniaus knygrišių gildijos pirmininkas